Darbas:
dirbanciu vyru ir moteru pastangu rezultatas. ES išaugo iš ju laimejimu. Niekur kitur pasaulyje suverenios šalys nesugebejo šitaip sutelkti valstybinio suverenumo savo pilieciams svarbiausiose srityse. ES sukure bendra valiuta ir dinamiška bendraja rinka, kurioje turi teise laisvai judeti žmones, paslaugos, prekes ir kapitalas. ES stengiasi, kad socialines pažangos ir teisingos konkurencijos suformuota bendroji rinka teiktu nauda kuo daugiau žmoniu.Pagrindines Europos Sajungos taisykles nurodytos šiose sutartyse:
• 1951 m. Europos angliu ir plieno bendrija (EAPB) isteigusioje Paryžiaus sutartyje;
• 1957 m. Europos ekonomine bendrija (EEB) ir Europos atomines energijos bendrija (Euratoma) isteigusioje Romos sutartyje.
Šias steigimo sutartis veliau papilde:
• Suvestinis Europos aktas (1986 m.),
• Europos Sajungos sutartis (1992 m., Mastrichtas),
• Amsterdamo sutartis (1997 m.) ir
• Nicos sutartis (2001 m.).
Minetomis sutartimis
Pirmasis Europos integracijos žingsnis buvo šešiu valstybiu (Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandu, Prancuzijos ir Vokietijos Federacines Respublikos) sprendimas sukurti bendra angliu ir plieno rinka. Taip buvo siekiama užtikrinti taika tarp pergale ir pralaimejima Antrajame pasauliniame kare patyrusiu tautu. Šis tikslas suvienijo jas lygiomis teisemis, bendradarbiavimo teise perduodant bendroms institucijoms.
Veliau šešios valstybes nares nusprende sukurti ivairiu prekiu ir paslaugu bendra rinka pagrista Europos ekonomine bendrija (EEB). 1968 m. liepos 1 d. šios šešios valstybes panaikino visus tarpusavio muitus, o septintajame dešimtmetyje pradejo bendras, iskaitant prekybos ir žemes ukio, politikas.
Šis sumanymas buvo toks sekmingas, kad netrukus prie Bendriju nusprende prisijungti Airija, Danija ir Jungtine Karalyste. Pirmoji pletra - nuo šešiu iki devyniu nariu, ivyko 1973 m. Tada Bendrijos emesi nauju uždaviniu ir nauju politiku: socialines, regionines ir aplinkos. 1975 m. regioninei politikai igyvendinti buvo isteigtas Europos regionines pletros fondas (ERPF).
Jau aštuntojo dešimtmecio pradžioje Bendrijos vadovai suprato, kad butina suvienodinti ekonomikas ir kad pinigu sajunga yra galutinis tokio proceso rezultatas. Taciau tuo pat metu Jungtines Valstijos nusprende atsisakyti dolerio konvertavimo i auksa. Tai sukele nestabiluma pasaulio pinigu rinkose, kuriam neigiamos itakos turejo 1973 ir 1979 m. naftos krizes. 1979 m. ivesta Europos pinigu sistema (EPS) padejo stabilizuoti keitimo kursus ir padrasino Bendrijos valstybes nares imtis griežtu politiku, leidusiu išlaikyti
Komentarai