Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

politikos tikslas, kuris buvo nukreiptas labiau į ECBS nei į euro zoną, nes tikėtasi, kad galiausiai visos ES šalys narės įsives eurą, teigia, kad “pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ji remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti <...> Bendrijos tikslų. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui” (European Central Bank, 2004, p. 9).

1.1. ECB įkūrimas
ECB nebuvo įkurtas iškarto, jis buvo kuriamas palaipsniui pertvarkant kitas organizacijas. ECB pirmtakas buvo įsteigtas 1994 metais: tai EPI. Pastarasis buvo įkurtas Europos valiutinio bendradarbiavimo fondo pagrindu, perimdamas ir išplėsdamas šio fondo funkcijas. EPI svarbiausia užduotis ir buvo pasirengti ECB ir ECBS steigimui bei veiklai.
ECB buvo įkurtas 1998 metų birželio 1 d. Jis perėmė EPI funkcijas

ir išplėtė jas, tapdamas visaverčiu centriniu banku, o EPI buvo likviduotas (Kropas S., 1999, p. 27).
Nuo ECB įkūrimo prasidėjo baigiamasis pasirengimo euro įvedimui etapas, kuris truko septynis mėnesius, ir kurio metu ECB koordinavo monetarinės politikos strategijos sukūrimą, monetarinės politikos instrumentų parinkimą, techninės - organizacinės mokėjimų infrastruktūros sukūrimą.
1.2. ECB vaidmuo
Eurosistema susideda iš ECB ir vienuolikos šalių, įsivedusių eurą ir 1999 m. sausio 1d. perdavusių suverenias savo teises pinigų politikos srityje Eurosistemai, centrinių bankų. Taigi ECB yra Eurosistemos piramidės viršūnėje. Jam priklauso teisė nustatyti ar keliami uždaviniai bus vykdomi per ECB, ar decentralizuotai. Kuriant šią nuostatą buvo vadovaujamasi decentralizavimo principu, siekiant geriau pasinaudoti VCB ištekliais. Tačiau decentralizavimo principu remiamasi tik vykdant operacijas, centralizacijai išlieka nutarimai ir juridinio reguliavimo funkcijos. VCB turi griežtai laikytis ECB nurodymų ir instrukcijų, o nesilaikymo atveju ECB yra įgaliotas kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
ECB turi teisę sudaryti sutartis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Be to, ECB taip pat turi teisę leisti teisinius aktus, reikalingus Eurosistemos tikslams pasiekti. ECB juridiniai aktai yra dviejų rūšių (Kropas S., 1999, p. 58):
1. Aktai, skirti kitoms institucijoms: reglamentai, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės.
2. Juridiniai aktai, skirti Eurosistemos valdymui, numatantys griežtą VCB priklausomumą ECB- tai instrukcijos, nutarimai, veiklos kryptys.
ECB aktus vertinti ir interpretuoti gali tik Europos Teisingumo teismas. Europos Teisingumo teismas yra tarsi “saugotojas”, nes jo kompetencijoje yra kontroliuoti