Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

metus neperžengti nustatytų svyravimo euro atžvilgiu ribų, dalyvaujant VKM II. Lietuva, prisijungdama prie VKM II, vienašališkai įsipareigojo išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo. Litas VKM II dalyvauja dar tik truputį trumpiau nei 8 mėnesius, tačiau pakankamai sklandžiai, todėl nekyla abejonių, kad konvergencijos kriterijus bus vykdomas.
Naujosioms ES narėms vienas sunkiau vykdomų konvergencijos kriterijų bus kainų stabilumo kriterijus. Lietuvoje esanti fiksuoto lito kurso sistema sudarė sąlygas sumažinti, o vėliau išlaikyti nedidelę infliaciją sparčiai augant šalies ekonomikai. Fiksuoto lito kurso sąlygomis infliacija nuosekliai palaipsniui artėjo nedidelio infliacijos euro zonoje lygio link, o kainoms pradėjus mažėti, netgi tapo neigiama.
Sparčiai augant šalies ūkiui, o vidutiniam vartotojų prekių ir paslaugų kainų lygiui esant daug mažesniam už ES vidurkį, kainų mažėjimui

palanki aplinka negalėjo ilgai tęstis. 2004 m. vartotojų kainų raidos tendencijos dėl sparčiai augančios pasaulinės naftos kainos, maisto produktų kainų didėjimo ir su stojimu į Europos Sąjungą susijusių administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčių pasikeitė didėjimo linkme ir sukėlė tam tikrą susirūpinimą.
Lietuvos banko vertinimu, infliacijai įsibėgėti rimtų priežasčių nėra. Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje atitinka darbo našumo augimą. Balassa – Samuelson efektas, kuris gali prisidėti prie spartesnio nei euro zonos šalyse kainų augimo, lieka beveik nepastebimas, nes našumas sparčiai didėja tiek atviro, tiek uždaro ūkio sektoriuose. Tačiau infliacija yra sudėtingas reiškinys, veikiamas daugelio veiksnių, taip pat ir nuo viešojo sektoriaus bei verslo struktūrų priimamų sprendimų. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas kainų stabilumo kriterijus, labai svarbu išvengti neproporcingų ir nepamatuotų administruojamų kainų didinimo.
Lietuvos galimybės toliau sėkmingai vykdyti fiskalinės raidos tvarumo kriterijų yra geros: valdžios sektoriaus biudžeto deficitas artimiausiais metais turėtų palaipsniui mažėti, o valstybės skola, kuri yra viena iš mažiausių ES šalyse, nedidėti. Fiskalinės raidos tvarumo klausimai yra gerbiamo finansų ministro kompetencija, todėl plačiau jų nenagrinėsiu. Galėčiau tik paminėti, kad fiskalinė konsolidacija labai svarbi kainų stabilumui užtikrinti, todėl centrinis bankas visiškai pritaria nuostatoms vidutiniu laikotarpiu siekti subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto, o papildomas pajamas skirti biudžeto deficitui mažinti.
Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje ne tik atitinka konvergencijos kriterijaus reikalavimus, bet