Darbas:
pastangos motyvas ir tikslas yra atmesti.2.Vertybių etika
Vertybių etika pranoksta grynai formalų kategorinio imperatyvo principą, palaikydama moralinių vertybių su konkrečiu turiniu egzistavimą. Šios vertybės yra mąstomos kaip tam tikros idealios būtys. Jos nėra vien subjektyvios koncepcijos. Moralinės vertybės nėra racionaliai išvedamos iš galutinio žmogaus gyvenimo tikslo.
Vertybių etika siekia įveikti bet kokį etinį reliatyvizmą, kadangi vertybės apibrėžiamos kaip idealios būtys, kurios yra nepriklausomos nuo tolesnio tikslo ar uždavinio. Vertybių etika taip pat pripažįsta laimei žmogaus moraliniame gyvenime garbingesnę vietą nei Kanoto etika. Nepaisant to, vertybių etika yra nepajėgi duoti galutinį atsakymą į moralinius
Galiausiai vertybių būties prigimtis lieka paslaptinga ir deramai nepaaiškinta. Vis dėlto neišnykstamas vertybių etikos nuopelnas tas, kad ji pripažino garbingesnę vietą žmogaus emocijoms moralės srityje. Etika turi skirti dėmesio vertybių atsakui, kuris ataidi žmogaus širdyje, daro jį jautrų moralinio gėrio grožiui, pažadina jo meilę, atsidavimą ir entuziazmą.
Vertybių etikos intuicijos objektas – ne daugybė apriorinių vertybių, o galiausiai – viena aukščiausia, visa apimanti užduotis, kuri kviečia žmogų pilnutinai jai atsidėti. Tai – visų kitų moralinių vertybių šaltinis ir pagrindas.
Naudota literatūra
1. Arno Anzenbacher, Etikos įvadas, Aidai, 1995.
2. Bruce C., Birch and Larry L. Rasmussen, Bible and ethics in christian life, Augsburg, 1976.
3. Karl H. Pesche, Krikščioniškoji etika, Bendroji moralinė teologija Vatikano II Susirinkimo dvasia, I tomas, Leidykla „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1997.
4. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Tarpdiecezinė Katechetikos Komisijos Leidykla, 1996.
5. Popiežius Jonas Paulius II, Apaštalinė adhortacija Familaris consortio, 1981.
6. Vatikano II Susirinkimo Nutarimai, Rytų Aukštaitijos Katalikų Jaunimo Centras „Fortūna“ 1994.
7. Vorgrimler Herbert, Naujasis teologijos žodynas, Katalikų interneto tarnyba, Kaunas, 200
Komentarai