Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Turinys


I. Džonatanas Sviftas – vienas žymiausių pasaulinės literatūros satyrikų . . . . . . . . . . . . . . . 3

II. „Guliverio kelionės“ – didžiausias Dž. Svifto satyrinis veikalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
1. Liliputija – tai XVIII a. pradžios Anglija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
2. Milžinų karalystė – Svifto politinė utopija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
3. Ekscentriškų mokslininkų ir politinio gyvenimo kritika Laputoje ir Balnibarbyje . . . . 8
4. Glubdubribas – praeities karalystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
5. Kelionė į Ygagų kraštą – knygos idėjinė ir emocinė kulminacija . . . . . . . . . . . . . . . . 11

III. Dž. Svifto kūrybos reikšmė satyros žanro formavimuisi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

IV. Literatūra
1. SVIFTAS, Džonatanas. Guliverio kelionės. Kaunas, 1987.
2. KUOSAITĖ, Elena. Anglų ankstyvojo švietimo proza. Vilnius, 1983.
3. Visuotinės literatūros istorija: XVII – XVIII a. Vilnius, 1992.


I. Dž. Sviftas – vienas žymiausių pasaulinės literatūros satyrikų

Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas (1667-1745) laikomas XVIII amžiaus filosofinės prozos pradininku. Daugeliui skaitytojų rašytojas pažįstamas dar iš vaikystės kaip „Guliverio kelionių“ autorius, kuomet šis kūrinys atrodė tik graži pasaka. Tačiau Svifto knyga buvo parašyta ne vaikams. Ja žavėjosi filosofai ir aštriausi visuomenės protai. Rašytojas parašė ir eilę kitų satyrinių veikalų, kuriuose pasireiškė kaip įžvalgus mąstytojas, gyvenimo stebėtojas, išradingas pasakotojas. Jau pirmuosiuose Svifto satyriniuose pamfletuose - „Knygų kova“, „Pasaka apie statinę“ - atsiskleidė rašytojo talento jėga.
Pamfletas „Knygų kova“ atspindi anuo metu kilusį ginčą dėl antikinės ir to meto mokslo bei literatūros reikšmės. Kūrinyje Sviftas kritikuoja mokslininkų pedantiškumą, atitrūkimą nuo gyvenimo. Rašytojas alegorine formą vaizduoja karą tarp antikinių ir naujųjų laikų knygų vienoje Londono bibliotekoje. Aprašydamas mūšį rašytojas derina alegoriją su epinio stiliaus parodija, išradingai vartoja antikinius mitologinius įvaizdžius.
Satyra „Pasaka apie statinę“ yra vienas stipriausių rašytojo kūrinių, pasižymintis stiliaus įvairumu, išradingu pasakojimu ir autoriaus sugebėjimu vienu metu smogti į keletą pajuokos vertų objektų. Pamfletas labai sudėtingas kompoziciniu atžvilgiu – jį sudaro penkios įžanginės dalys ir pagrindinė