Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

sudaroma.

8.Sudarykite įspūdį, kad trūkumus lengva pašalinti. Pasakykite vaikui, vyrui ar pavaldiniui, kad jis yra kvailys, kad jis nieko nesugeba, kad neturi tam gabumų, kad viską daro blogai, ir užmušite bet kokį jo stimulą stengtis tobulėti. Bet pabandykite priešingą metodą, nepagailėkite padrąsinimų, sudarykite įspūdį, kad viską padaryti gana lengva, leiskite suprasti, kad visiškai pasitikite to žmogaus sugebėjimais ir net užslėptu talentu, ir jis dirbs iki aušros, kad tik pateisintų lūkesčius.

9.Elkitės taip, kad žmonėms būtų malonu daryti tai, ko jūs tikitės.
Pvz.: Buvo vienas žmogus, kuriam dažnai tekdavo atsisakyti kalbėti, jis atsakydavo net draugams ir žmonėms, kuriems buvo skolingas. Bet jis mokėdavo taip atsisakyti, kad kviečiantis asmuo liktų patenkintas. Kaip jam tai pasisekdavo? Jis visiškai nekalbėdavo apie tai, kad yra labai užimtas, kad jam trukdo vienokios ar kitokios aplinkybės. Ne. Padėkojęs už pakvietimą, apgailestaudamas, kad negali jo priimti, jis patardavo pakviesti vietoj savęs kitą oratorių. Kitaip tariant, kitam asmeniui nebūdavo kada pasijusti nepatenkintu dėl atsisakymo – iškart jis būdavo priverstas galvoti apie kitą oratorių.
Tokia žmogaus prigimtis. Todėl jei norite paveikti žmogų,

neįžeisdami jo, elkitės taip, kad žmonėms būtų malonu daryti tai, ko iš jų tikisi.

IŠVADOS


Sėkmingos derybos- tai procesas, kai iš kitų žmonių gaunate tai, ko norite, ir leidžiate kitiems įgyvendinti jų norus.
Jei norite, kad derybos vyktų sklandžiai, pasistenkite būti geranoriški, dėmesingi , atidūs ir dalykiški. Labai svarbu atidžiai klausytis derybų partnerio, skatinti jį išsikalbėti. Dauguma autorių teigia, kad geras derybininkas 25  derybų laiko kalba pats, o 75 laiko klausosi.
Viena iš svarbiausių užduočiųieškant sprendimo – nustatyti bendrųjų interesų zoną. Žinodami kitos pusės interesus ir norus, partneriai stengiasi juos patenkinti, kartu siekdami įgyvendinti ir savo norus bei interesus. Jeigu derantis vis tiek nepavyko rasti pakankamai bendrųjų interesų, tuomet verta apsvarstyti galimus nuolaidų variantus ir taip ieškoti kompromisų tarp derybininkų pozicijų.
Gali ne tik nepavykti atskleisti bendrųjų interesų, bet ir viena ar abi derybų pusės gali kietai laikytis savo pozicijų, siekdamos patenkinti vien tik savo poreikius ir tikslus. Akivaizdu, kad tuomet derybos pereina į jėgos varžybas, konfrontavimą arba net atvirą konfliktą.
Apibendrinant galima teigti, kad derybų metu, kuomet nesutampa dviejų pusių norai ir tikslai, susidaropotenciali konfliktinė situacija. Ją spręsti galima įvairiai: galime primesti partneriui savo valią ir ar nusileisti jo spaudimui, galime vengti problemos sprendimo arba ieškoti kompromisų, o galime ir naujai pažvelgti į problemą ieškoti bendrųjų interesų, bendradarbiauti ir surasti optimaliausią abiems pusėms sprendimą.


NAUDOTA LITERATŪRA


1. Carnegie D. Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms. – Vilnius. 1998.

2. Juris V. Kaip įveikti NE. – Kaunas, 1998.

3. Gesteland R.R. Kaip išgauti TAIP. – Vilnius, 1997.

4. Rodžersas H. vienos skrybėlės principas. – Vilnius,1991.

5. Spiegel J. Flirtas – kelias į sėkmę. – Vilnius, 1997.

6. Želvys R. Bendravimo psichologija. – Vilnius,1995.

7. Dainauskienė I. Derybos:organizavimas ir vedimas.-Vilniu, 1996.

8. Keenan K. Kaip derėtis.-Kaunas, 1998.

9. Edelman J., Crain M.B. Kaip išvengti konfliktų ir juos spręsti darbe ir kasdieniniame gyvenime.-V