Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

dalykais, kaip nuomonių neatitikimas, pyktis, įtarumas, įprotis ginčytis, iš pirmo žvilgsnio nesuderinami interesai, pastangos nugalėti, naudojantis stipresniojo pozicija ir bandymu įbauginti. Kaip palenkti žmones į vieną ar kitą pusę, kaip rasti sprendimus, kurie patenkintų abi puses?
Visus atsakymus rasite šiame referate. Čia aprašytas kelias į sėkmingą bendradarbiavimą, išnagrinėtos visos derybų problemos bei jų sprendimo būdai.0
Derybų procese galima išskirti kelis pagrindinius etapus: pasiruošimas deryboms, bendrojo sprendimo ieškojimas ir sprendimo priėmimas.

1.KODĖL REIKIA DERĖTIS


Mes kasdien vedame derybas. Didžiąją savo laiko dalį mes praleidžiame siekdami susitarti su kitais vienokiu ar kitokiu klausimu. Derėtis bandome vadovaudamiesi geranoriškumo dvasia. Tačiau dažnai tenka nusivilti. Mes darome viską, kad atsakymas būtų TAIP, tačiau dažnai išgirstame NE.
Kiekvienam

iš mūsų rečiau ar dažniau tenka vesti sunkias derybas su susierzinusiu sutuoktiniu, despotiškai valdingu bosu, nepaslaugiu pardavėju, klastingu klientu. Streso būsenoje netgi malonūs, racionalūs žmonės gali virsti piktais, užsispyrusiais oponentais. Derybos gali užsitęsti arba visai žlugti rydamos mūsų laiką, sukeldamos bemieges naktis ir skrandžio opą.
Apibrėžiant plačiąja prasme, derybos yra informacijos mainų procesas, kuriuo siekiama susitarti su kitais, kada kai kuriems jūsų interesams būna pritariama, o kai kuriems – priešinamasi. Derybos – tai ne tik oficialus ginčytinų klausimų svarstymas, susėdus vienam prieš kitą, bet ir neoficiali veikla, kuria privalote užsiimti, jeigu norite kažką pasiekti.
Derybų keliu vis dažniau priimami sprendimai visuomeninio gyvenimo srityje. Net jeigu mes asmeniškai ir nesėdime prie derybų stalo, jų rezultatai turi įtakos mūsų gyvenimui. Kai žlunga derybos tarp mokyklos tarybos ir mokytojų profsąjungos, mokytojai pradeda streiką, o mūsų vaikai sėdi namuose. Kai žlunga derybos tarp mūsų įmonės vadovų ir įmonės potencialių pirkėjų, kompanija bankrutuoja, ir mes netenkame darbo. Kai mūsų vyriausybės derybos su priešininkais patenka į aklavietę, gali kilti karas. Taigi apibendrindami galime pasakyti, jog derybos formuoja mūsų gyvenimą.

Kolektyvinis problemų sprendimas. Visi mes galime būti puikūs derybininkai, tačiau daugumai žmonių nepatinka iškilusias problemas spręsti derybomis. Į jas mes žiūrime kaip į stresą sukeliančią konfrontaciją. Mums atrodo, jog susidūrėme su nemalonia problema. Jeigu būsime “minkšti”, siekdami išsaugoti esamus santykius, prarasime savo pozicijas. Jeigu būsime “kieti”, bandydami išsikovoti palankesnę