Demokratija ir diktatūra

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

politikai. Iš maždaug 300000 žmonių apie 40000 buvo laisvieji piliečiai, turintys balsavimo teisę. Svetimšaliai, laisvę gavę vergai ir moterys balsavimo teisės neturėjo.
Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė.

2. Demokratijos esmė ir jos formos

Taigi, politinis režimas – politinių santykių tarp visuomenės ir valstybės visuma, valstybinės valdžios formavimo ir funkcionavimo metodų sistema. Dabar dažniausiai priimta skirti du režimo tipus: demokratinius ir autoritarinius.
XX a. priklausomai nuo vartojamo kriterijaus išryškėjo trys požiūriai į demokratiją:
1. pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies valdžia;
2. pagal valdžios tikslus – tai valdžia, veikianti žmonių labui ir jų vardu;
3. pagal vyriausybės formavimo procedūras – tai sistema, užtikrinanti piliečių įtaką, sudarant valdžios organus.
Pirmieji du kriterijai yra migloti, traktuojami įvairiai. Jeigu “liaudies

valdžia” reiškia, kad visi piliečiai betarpiškai dalyvauja valstybės valdyme, tai demokratija yra galima tik mažose valstybėse (senovės Graikijos poliai). Naujaisiais laikais žinoma pavyzdžių, kada tiesioginiai piliečių sambūrių veiksmai tampa minios valdžia – ochlokratija.
Šiuolaikinė demokratija yra ne tiesioginė, o atstovaujamoji demokratija. Akivaizdu, kad eilinių piliečių galimybės betarpiškai ir pastoviai dalyvauti valdyme apsiriboja vietiniu lygiu, pav., kaimo ar mažos gyvenvietės problemų sprendimas. Susirinkimas, kuriame dalyvauja didesnis skaičius žmonių, negali sudaryti galimybės kiekvienam aktyviai dalyvauti diskusijoje. Vienintelė išeitis – patikėti sprendimų priėmimą išrinktiems atstovams, deleguoti įgaliojimus. Šita demokratijos forma yra vadinam atstovaujamąją demokratija. Valstybę piliečiai valdo ne patys tiesiogiai, o per savo išrinktus atstovus, kurie ir sudaro valstybės vyriausybę.
Šiuolaikinė demokratija iš esmės yra ne kas kita, kaip įgyvendintas tautos suverinetas. Patys svarbiausi ir esmingiausi yra du demokratijos principai:
Vyriausybės atsakomybė savo tautai, savo valstybės piliečiams. Tai reiškia, kad vyriausybė turi atsakyti prieš savo rinkėjus konkurenciniu pagrindu ir reguliariai kas keleri metai rengiamuose laisvuose rinkimuose. Tik tada, kai rinkėjai turi galimybę laisvai pasirinkti iš kelių kandidatų atstovauti tautos interesams ir tokiu būdu nuspręsti, ar senoji vyriausybė turi būti nušalinta, ar ji gali toliau tęsti savo politiką – valstybėje viešpatauja demokratija.
Konstitucinis valstybės valdžios apribojimas, kuris reiškia, kad vyriausybė neturi teisės kištis ir reglamentuoti visas be išimties žmogaus gyvenimo sferas. Šio principo esmė labai paprasta. Mat