Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

VALIA
Darbdavys, išskyrus valstybinių įstaigų, gali atleisti darbuotoja ne tik remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, bet ir remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis ir sumokėti atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo stažas šioje įmonėje:
a) iki 1 metų - 1 vidutinės mėnesinės darbo užmokesčio dydžio;
b) nuo 1 iki 3 metų - 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
c) nuo 3 iki 5 metų - 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
d) nuo 5 iki 10 metų - 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
e) nuo 10 iki 20 metų - 5 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio.
f) daugiau negu 20 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Šiais atvejais netaikoma nuostata, kad neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis numato, kad darbdavio valia sutarties negali nutraukti darbdavys – valstybinė įmonė, įstaiga ar organizacija, nes kompensacija tada būtų mokama iš valstybės biudžeto.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme išvardinti tik esminiai darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Be šio įstatymo yra ir tokių specialiųjų norminių teisės aktų, kurie numato tam tikrų kategorijų darbuotojų darbo sutarties nutraukimo fundamentus. Tokie teisiniai aktai yra leidžiami, dažniausiai siekiant nustatyti tam tikrų valstybės tarnautojų kategorijų darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tuo remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje numatyti valstybės kontrolieriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai; Lietuvos Respublikos darbo teismų įstatymo 56 straipsnyje numatyti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai ir taip toliau. Norminiais aktais nusakyti daugumos aukšto lygio valstybės tarnautojų atleidimo iš darbo (t.y. darbo sutarties nutraukimo) pag