Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

integravimas į visuomeninę veiklą ir jos palaikymas paskatinant, įtraukimas į bendrą veiklą, siekiant konkretaus tikslo, dalyvavimas bendraamžių savitarpio pagalbos grupėse, labdaringa ir globėjiška veikla.
Kriminogeniniai veiksniai: daugiausia dėmesio skiriama būtent toms problemoms, kurios tiesiogiai susijusios su nusikalstamumu.
Jaunųjų teisės pažeidėjų grįžimo į normalų gyvenimą programa dažnai aptariama ir numatoma kartu su įvairių socialinių tarnybų darbuotojais bei, esant galimybei, jaunuolių šeimos nariais. Kadangi dažnai nusikaltę jaunuoliai būna iš asocialių šeimų, ieškoma galimybių juos apgyvendinti atskirame bute arba kitoje šeimoje. Kartu su jaunuoliu svarstomos jo grįžimo į mokymo įstaigą galimybės. Dalis jaunuolių patenka į specialiąsias mokyklas, kuriose vaiko problemoms spręsti skiriama ypač daug dėmesio. Kita dalis sėkmingai įsilieja į įprastas mokyklas. Jaunuolis ir toliau paliko ryšį su socialinio skyriaus darbuotojais (Individualus darbas su nusikalsti linkusiu vaiku, 2006).
„Visos bausmės yra žala. Visos bausmės iš esmės yra blogis.“(Dž.Bentamas)
Šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje stengiamasi ne skirti kuo griežtesnes bausmes

nepilnamečiams, o ieškoma alternatyvių poveikio priemonių. Į nusikaltusius paauglius žiūrima kaip į visuomenės dalį, kurią dar galima sugrąžinti į pilnavertį gyvenimą. Ypač daug dėmesio skiriama delinkventinio elgesio prevencijai, elgesio koregavimo, socialinių įgūdžių ugdymo programoms, kol dar nepasireiškė nusikalstamo elgesio pasekmės. Nusikaltusių paauglių požiūris į save, savo ateitį, padarytą nusikaltimą patvirtina, kad vėlesnės pastangos keisti asmenybės elgesį yra mažai veiksmingos (Nepilnamečių, padariusių sunkius nusikaltimu, socialiniai ir psichologiniai ypatumai, 2000).
LITERATŪRA
1. Individualus darbas su nusikalsti linkusiu vaiku (metodinės rekomendacijos)/ parengė prof. dr. Žukauskienė R. Vilnius, 2006.
2. Kairienė, B. Jaunuolių, patyrusių tėvų agresiją, psichosocialinė raida ir pedagoginės korekcijos galimybės (daktaro disertacija). Kaunas: LKKA, 2002.
3. Leliūgienė, I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija, 2003.
4. LR švietimo ir mokslo ministerija. Mokykla ir nusikalstamumo prevencija (Prevencinė pedagogika, 1). Vilnius: Leidybos centras, 1996.
5. Nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000.
6. Nepilnamečių resocializacija. Lietuvos nepilnamečių priežiūros įstaigų psichosocialinė ir edukacinė situacija / sud. Merkys, G., Ruškus, J., Juodraitis, A. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2002.
7. Paulauskas, R. Delikventiškos asmenybės formavimosi priežastys ir perauklėjimo galimybės. Vilnius: VMTI, 1998.
8. Rumf, J. Rėkia, pešasi, viską gadina: kaip elgtis su agresyviais vaikais. Kaunas: Šviesa, 2004.
9. Socialinis ugdymas: papildomojo ugdymo situacija ir perspektyvos (Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2000/ Dapkienė, S. Destruktyvus paauglių elgesys- jų nesaugumo ir neužimtumo pasekmė, 20-27p.
10. Internetas: http://www.sociumas.lt/Lit/temos/nusikalstamumas.asp/ žiūrėta 2006 11 06.
11. www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokykla_be_agresijos.doc/ žiūrėta 2007 02 22.
12. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/smm_koncepcija/SMM%20koncepcija.doc/ žiūrėta 2007 02 22.