Darbas:
būsena būna panaši į neutralią. Taip pat veiksnių, sukeliančių nepasitenkinimą, gerinimas nemotyvuoja ir neskatina darbuotojų dirbti geriau, o tik šalina jų nepasitenkinimą.E. Bagdonas ir L. Bagdonienė (2000) F. Hercbergo teorijoje akcentuoja, kad yra stiprus koreliacinis ryšys tarp pasitenkinimo darbu ir darbo našumo. Kita vertus, žmogus gali mėgti savo darbą dėl to, kad jo kolegos yra ir jo draugai, taigi, bendraudamas su jais, jis patenkina savo dvasinius poreikius. Tačiau, užuot dirbęs savo darbą, jis gali be perstojo plepėti su draugais. Tokiu atveju darbo našumas ne tik kad nepakils, bet net ir sumažės.
Remiantis F. Hercbergo teorija, įmonėse pradėtos diegti „darbo praturtinimo“ programos. V. Baršauskienė (1999), gilindamasi į šį reiškinį, tvirtina, jog darbas pagal “darbo praturtinimo” programas organizuojamas taip, kad jo vadovui būtų suteikiamas didesnis pasitenkinimas: suteikiama didesnė laisvė priimant
F. Hercbergo dviejų veiksnių motyvacijos teorija kritikuojama dėl tyrimo metodų. Žmonės, prašomi nurodyti, kada jie jautė pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbe, instinktyviai palankias situacijas susieja su savo vaidmeniu, o nepalankias – su nuo jų nepriklausančiais veiksniais. Taigi galima teigti, kad tyrimo rezultatai priklauso nuo klausimo pateikimo. Be to, ne visiems žmonėms tinka toks higieninių ir motyvacinių veiksnių suskirstymas. Vieniems tas pats veiksnys gali suteikti pasitenkinimą, kitiems nepasitenkinimą.
2.2. Procesinės teorijos
Turininėse teorijose keliamas klausimas, kodėl atsiranda motyvacija. Aptardama kitą motyvacijos teorijų kryptį – procesines teorijas – V. Baršauskienė (1999) teigia, jog, priešingai nei turininės, procesinės teorijos daugiau dėmesio skiria tam, kaip žmonės paskirsto savo pastangas, siekdami skirtingų tikslų, ir kaip pasirenka atitinkamus veiksmus ir elgesį. Teorijos neatmeta žmonių poreikių svarbos, tačiau tvirtina, kad žmogaus elgesiui įtakos turi ne tik jie. Turbūt labiausiai žinomos yra V. Vrumo (V. Vroom) lūkesčių bei J. Adamso (J. Adams) teisingumo teorijos. E. Bagdonas ir L. Bagdonienė (2000) šias teorijas apžvelgia kiek plačiau.
V. Vrumo lūkesčių teorija. Psichologas ir organizacijų elgesio specialistas V. Vrumas (V. Vroom) motyvaciją apibūdina kaip tris tarpusavyje susijusius ryšius:
Darbo sąnaudos – rezultatas (E);
Rezultatai – atlygis (I);
Atlygis – atlygio valentingumas (V).
E. Bagdonas ir L. Bagdonienė, nuodugniau tirdami V. Vrumo teoriją, pastebi, jog darbo sąnaudų ir rezultatų ryšys – tai
Komentarai