Komentarai (0)

(Darbą įkėlė pirolia)

Parsisiųsti darbą:Zip

Aprašymas:

ĮVADAS Tema, apie kurią šiandien galima būtų kalbėti ne profesionaliems ekonominių-geografinių “reiškinių” stebėtojams, tai ekonominė krizė, jos geografinė pradžia ir apie jos įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Mūsų atveju, aktualiausia būtų nagrinėti Lietuvos ekonominę situaciją ir mūsų visų padėtį, kurioje šiandien atsidūrė visi Lietuvos piliečiai. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Lietuva sėkmingai/nesėkmingai įstojo į Eurpos Sąjungą, karu plačiai atvėrus durys ne tik svetimų tautų kultūrai bei papročiams (kurie kartais tiesog visiškai nepriimtini didžiajai daliai Lietuvos piliečiams), bet ir panaikino tokius pagrindinius valstybės identifikavimo apybrėžimus, kaip: Valstybės sienos, nuosava kariuomenė, nuosavas piniginis vienetas...

Darbas:

ĮVADAS

TURINYS

ĮVADAS

Tema, apie kurią šiandien galima būtų kalbėti ne rofesionaliems ekonominių-geografinių “reiškinių” stebėtojams, tai ekonominė krizė, jos geografinė pradžia ir apie jos įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Mūsų atveju, aktualiausia būtų nagrinėti Lietuvos ekonominę situaciją ir mūsų visų padėtį, kurioje šiandien atsidūrė visi Lietuvos piliečiai. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Lietuva sėkmingai/nesėkmingai įstojo į Eurpos Sąjungą, karu plačiai atvėrus durys ne tik svetimų tautų kultūrai bei papročiams (kurie kartais tiesog visiškai nepriimtini didžiajai daliai Lietuvos piliečiams), bet ir panaikino tokius pagrindinius valstybės identifikavimo apybrėžimus, kaip: Valstybės sienos, nuosava kariuomenė, nuosavas piniginis vienetas. Galima pasiginčiuotis, ir pasakyti kad to nėra, kad Lietuva to ne atsisakė. Tiap. To nėra atsisakyta pilnai, tačiau iš dalies to yra atsisakyta. Dar iki galo ne įvykdyta, bet jau atsisakyta. Todėl, ekonominiai faktoriai, kurie įtakoja Lietuvos ekonomika prasideda (prasidėjo) už jos geografinių rybų (kai kur likusių tik žemėlapiose). Gal būt mes klystam per aštriai pasisakydami, tačiau, dar labiau klysta tas, kuris visiškai niekaip nepasisako.

Taigi, siekiant paanalizuoti pasaulio ekonominių veiksnių faktorius į kiekvieno lietuvos pilečio finansinę padėtį, mes šiame darbe panagrinėsim nepriklausomos Danijos Karalystės (keistai skamba) ekonominius rodyklius, bei pabandysim atskleist danų sekmės „rakto“ paslaptys.

ŽMONĖS 2008-jų METŲ PASAULYJE

Prieš sustojant link danijos krantų, apžvelgsime žemės rutulio gyventojų skaičius,

Didžiausių šalių gyventojų skaičius mln. 2008 metais ir 2050 metais

lentelė 1

2008 m.		2050 m.
Valstybė	Gyventojų skaičius (mln.)	Valstybė	Gyventojų skaičius (mln.)
Kinija	1324,7	Indija	1755,2
Indija	1149,3	Kinija	1437,0
JAV	304,5	JAV	438,2
Indonezija	239,9	Indonezija	343,1
Brazilija	195,1	Pakistanas	295,2
Pakistanas	172,8	Nigerija	282,2
Nigerija	148,1	Brazilija	259,8
Bangladešas	147,3	Bangladešas	215,1
Rusija	141,9	Congo DR	189,3
Japonija	127,7	Filipinai	150,1

Gyventojų skaičiaus didėjimas ar mažėjimas, nuo 2008 m. iki 2050 m.,

lentelė 2

Didžiausias procentinis padidėjimas		Didžiausias procentinis mažėjimas
Šalis	Procentas	Šalis	Procentas
Nigerija	261	Bulgarija	-35
Uganda	263	Svazilandas	-33
Burundija	220	Gruzija	-28
Liberija	216	Ukraina	-28
Bisau Gvinėja	205	Japonija	-25
Congo, Dem.	185	Moldovos	-23
Respublika Rytų Timoro (Rytų Timoras)	179	Rusija	-22
Malis	169	Serbija	-21
Somalis	166	Baltarusija	-20
Angolos	155	Rumunija	-20
		Bosnija ir Hercegovina	-20

Pastaba: Išskyrus šalys su gyventojų skaičiumi mažesniu nei 1 milijonas gyventojų

Mažiausias ir didžiausias kūdikių mirtingumo rodyklis

lentelė 3

Mažiausio mirtingumo šalis 1000 gimdymų		Didžiausio mirtingumo šalis 1000 gimdymų
Šalis	Mirtingumas (1/1000)	Šalis	Mirtingumas (1/1000)
Kinija, Honkongo SAR	1,6	Afganistanas	163
Singapūras	2,4	Siera Leonė	158
Švedija	2,5	Liberija	133
Suomija	2,7	Angolos	132
Japonija	2,8	Bisau Gvinėja	117
Slovėnija	3,1	Somalis	117
Norvegija	3,1	Gvinėja	113
Čekija	3,1	Mozambikas	108
Airija	3,1	Burundija	107
Portugalija	3,5	Čadas	106
Izraelis	3,5