Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

buvo kilęs iš smulkių žemdirbių, bet panelė, kurią vedė, buvo iš kilmingesnės giminės – jos tėvas laikė sakalų pulką. O Džeimso Fo pramoga buvo ne medžioklė, o – religija. Kaip ir daugelis kitų XVII amžiaus puritonų, jis labia uoliai atsidavė religijai. Jo gyvenimas sukosi apie dvi knygas – Bibliją ir buhalterijos knygą. Apie ponią Fo iš užsilikusių negausių užuominų galima susidaryti tik labai miglotą jos vaizdą. Jėgos, kurios likdavo pamaitinus misterį Fo ir vaikus (be Danielio, dar buvo dvi mažos dukros), būdavo skiriamos religijai. Ką Defo paveldėjo iš jos? Jeigu iš prekybininko tėvo jis paveldėjo kunkuliuojančią energiją, egoizmą, verteivos apsukrumą ir diplomato taktiškumą, tai argi galima teigti, kad iš motinos paveldėjo aistrą meilės nuotykiams, vaizduotės galią ir literatūros talentą? Defo buvo ir realistas, ir romantikas, ir pagrįstai galima spėlioti, kad dvi tarpusavy rungtyniaujančios kraujo

srovės buvo tėvo ir motinos palikimas. Iš abiejų tėvų jis paveldėjo išdidumą: iš motinos – protėvių išdidumą, o iš tėvo – atkaklų, nepriklausomą puritono išdidumą.

Kai Defo buvo penkerių metų, Londono Sitį ištiko pati didžiausia nelaimė – garsusis Londono maras. 1665m. maras įsimintinas dėl to, kad tai buvo paskutinė epidemija. Tai labai paveikė Defo. Tie vaizdai ir garsai , tas bjaurus juos lydintis dvoksmas tikriausiai vaidendavosi jo vaikiškuose sapnuose… Tik paklausykit, kaip gyvai jis prisimena visą tą siaubą netgi po penkiasdešimt septynerių metų: “ Prisimenu ir, aprašydamas tą įvykį , man regis, tiesiog viską girdėte girdžiu... Jauna moteris, jos motina ir kambarinė buvo nežinia kokiu reikalu kažkur išėjusios, nes namas nebuvo uždarytas. Po kokių dviejų valandų, joms grįžus, jaunoji dama pasiskundė, kaip jai negera, o po ketvirčio valandos pradėjo vemti ir pajuto stiprų galvos skausmą… Kol vėdinosi patalynė, motina nurengė dukterį ir, paguldžiusi į lovą, apšviesdama jos kūną žvake, tučtuojau ant kūno pastebėjo lemtingas žymes. Nebegalėdama susitvardyti, motina išmetė žvakę ir taip klaikiai suriko, kad galėjo sukelti siaubą net ir pačiam didžiausiam drąsuoliui. Be to, tai nebuvo vien tik klyksmas ar šauksmas: apimta siaubo ji pirmiausiai nualpo, paskui vėl atsigavo, ėmė lakstyti po namus aukštyn ir žemyn laiptais tarsi paklaikusi ir be perstojo spiegė, rėkė keletą valandų, visai prarado protą arba bent nesugebėdama valdytis. Kaip man pasakojo, ji taip ir neatėjo į protą. O jaunoji mergaitė tą akimirką jau buvo nebegyvas lavonas…
Baigiantis vasarai, po tris savaites trukusio besaikio mirtingumo, liga staiga praėjo. Misteris Fo vėl išdrįso išeiti laukan.

Komentarai

Paskelbtas hpiyart 1 mėnuo 14 dienos prieš
6dKVxe otebbgmanyoj

Paskelbtas eibcxvx 1 mėnuo 16 dienos prieš
HH1zo8 , [url=http://wvvfkemetkpt.com/]wvvfkemetkpt[/url], [link=http://oujqaypuuknu.com/]oujqaypuuknu[/link], http://huslxibyiprg.com/

Paskelbtas odrqyrteapb 1 mėnuo 16 dienos prieš
6SuTTv wqbdfcmzughh

Paskelbtas Eddi 1 mėnuo 17 dienos prieš
Never seen a bteetr post! ICOCBW