Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

charakterio bruožai nėra atsitiktiniai – jie priklauso vienas nuo kito, yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą lemia – taigi sudaro visybišką charakterio bruožų organizaciją, kuri vadinama charakterio struktūra. Todėl, žinodami vienus žmogaus charakterio bruožus, galime numanyti ir kitus, mums nežinomus. Pavyzdžiui, jeigu žinome, kad žmogus yra garbėtroška, pasipūtęs, tai nesunku spėti, kad jis netrokšta kitiems sėkmės, yra linkęs niekinti jų laimėjimus.
Charakterio ypatybės formuojasi tik aktyvioje žmogaus veikloje: ikimokyklinukui žaidžiant, moksleiviui – mokantis, sportuojant, suaugusiajam - dirbant. Charakteris reiškiasi pastoviais, įsitvirtinusiais veiklos būdais tam tikromis tipiškomis aplinkybėmis. Kad šie veiklos būdai visada pasireikštų tipiškomis aplinkybėmis ir būtų pastovūs, jie turi tapti automatizmais. Yra keletas tokių psichinių automatizmų. Vienas iš jų yra įpročiai. Jie tik tada tampa charakterio komponentu, kai remiasi sąmoninga žmogaus nuostata. Be darbo įpročio nesusiformuos žmogaus charakterio bruožas – darbštumas ir t.t. Svarbus automatizmų šaltinis yra mėgdžiojimas, sekimas kieno nors pavyzdžiu. Ypač didelį poveikį žmogaus charakterio

bruožams susidaryti turi konfliktinės situacijos. Reikšmingi charakterio pakitimai dažnai įvyksta, pavyzdžiui, kai vaikas pereina į kitą mokyklą ir čia pajunta visiškai kitą požiūrį į save. Suaugusiųjų charakterio bruožus kartais keičia įvairūs sukrėtimai, traumos. Tačiau tam tikrų stiprių poveikių rezultatas įvairiems žmonėms gali būti labai įvairus, netgi netikėtas. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad patirta skaudi neteisybė vienus žmones daro piktus, užsidariusius, amoralius, o kitus – jautresnius, aktyvesnius, praplečia jų interesus. Žinoma, šioms permainoms turi įtakos ir ankstesnis žmogaus elgesys bei auklėjimas.


IŠVADOS

1. Žmogus, jau gimęs turi individualių savybių, kurios jį skiria nuo kitų žmonių – tai temperamentas.
2. Veikloje temperamento trūkumus galima įveikti, sudarant tinkamus veiklos motyvus.
3. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Kalbėdami apie temperamentus, susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „ blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai blogų, nei pernelyg gerų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu.
4. Išskiriami šeši charakterio tipai: praktikas, teoretikas, estetas, religingas žmogus, valdingas žmogus ir socialus žmogus.
5. Charakterio ypatybės formuojasi tik aktyvioje žmogaus veikloje. Jo formavimąsi veikia pasaulėžiūra, jausmai, intelektas, aplinka. Bruožai gali skirtingai pasireikšti įvairiose situacijose, todėl verta nagrinėti juos ne pavieniui, o kaip visumą. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje, elgesyje, netgi išvaizdoje, kalboje, bendravime. jo savybes gali formuoti ne tik aplinka, bet ir pats žmogus jas sąmoningai keisdamas ir tobulindamas.


LITERATŪRA

1. Jacikevičius A. „Siela, mokslas, gyvensena“. Vilnius, „Žodynas“, 1994.
2. Jacikevičius A. „Bendroji psichologija“ Vilnius, leidykla „Mokslas“, 1986.
3. Psichologija studentui. KTU, Psichologijos katedra,

Komentarai

Paskelbtas 6 metai 5 mėnesiai prieš
is vis kas cia per aferos .nesinaudokit ,tokiomis paslaugomis cia zmoniu apgaule................