Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

TURINYS

ĮVADAS 2
1.BIRŽŲ KRAŠTO ISTORIJA. 3
2.BIRŽŲ REGIONINIS PARKAS – ŠIAURĖS LIETUVOS GAMTOS IR ISTORIJOS VEIDRODIS. 3
2.1.Regioninio parko draustiniai, gamtos vertybės ir jų apžvalgos takai 3
2. 2. Karstiniai Šiaurės Lietuvos ežerai. 5
3.LANKYMOSI REGIONINIAME PARKE TAISYKLĖS 10
IŠVADOS 11
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 12
PRIEDAI. 12

ĮVADAS

Biržai – derlingų lygumų, ramių upių, garsios praeities kraštas. Gamtininkai unikalų Šiaurės Lietuvos karstinį kraštovaizdį kartais vadina lietuviškąja Slovėnija. Žemė čia vietomis panaši į subombarduotą fronto liniją – visur žioji didesnės ar mažesnės, seklesnės ir gilesnės duobės.
Paslaptingos Biržų krašto žemės gelmės. Nuo seniausių laikų gamta čia krečia pokštus – tai vienoje, tai kitoje vietoje, kur slūgso dolomitas, gipsas, vyksta karto procesai, įgriūvą žemė, atsiranda smegduobės. Susidariusios tuštumos tik ir laukia savo valandos.

Senoliai pasakoja apie prasmegusias trobas, žemių prarytus galvijus. Įgriuvose dingsta upeliai, o susijungusios įgriuvos sudaro nedidelius ežerėlius. Tačiau tai nebaugina čia gyvenančių žmonių. Jau daug metų tvirtai stovi Radvilų pilis, Astravo rūmai, džiaugsmą teikia Širvėna – vienas iš pirmųjų šalyje dirbtinių ežerų, atsiradęs užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes.
Tema: BIRŽŲ RAJONO DRAUSTINIAI IR REGIONINIS PARKAS.
Darbo tikslai:
1. Sužinoti, kokie draustiniai yra Biržų rajone ir juos apibūdinti.
2. Išsiaiškinti kas sudaro Regioninį parką.



1. BIRŽŲ KRAŠTO ISTORIJA.

Jeigu nebūtų Biržų krašto, Lietuvai stigtų labai savitu kraštovaizdžiu pasižyminčios dalies, kurioje tokia gausybė ne tik pavojus, bet ir nuostabą keliančių paslaptingų, plynumas pagyvinančių smegduobių, o tarp jų įsikūrusioje dažnoje sodyboje biržietiška tarme gali būti pasiūlyta gardaus putojančio čionykščio alaus. Biržų pilis ir smegduobės seniai garsina Šiaurės Lietuvos kraštą, nuo 1919 iki 1950 metų vidurio Lietuvos administraciniame žemėlapyje buvusią Biržų apskritį, į kurią įėjo dabartinių Biržų seniūnijos ir Pasvalio bei Kupiškio savivaldybių seniūnijų dalis. Karstiniai reiškiniai ir žemės įgriuvos, pačių gyventojų taikliu smegduobių vardu vadinamos, nuo neatmenamų laikų siejo Biržus ir Pasvalį.
Biržų apylinkėse žmonių buvimo pėdsakai siekia labai gilią senovę – akmens amžių, tačiau Biržų vietovardis pirmą kartą paminėtas tik bene 1455 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis busimam Trakų vaivadai ir Vilniaus kaštelionui Radvilai Astikaičiui nusipirktose Biržų žemėse leido apgyvendinti šešis