Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

rūšių, kurios tenkinasi žemesne žole. Mažytės antilopės tik valo iš savanos išdžiūvusius stiebus. Šernams belieka knisti pačią velėną... šią įvairovę dar papildo vandens telkinių fauna – begemotai, krokodilai, daugybė vandens paukščių. Ateina atsigerti ir žolėdžių bandos. Čia jų tyko plėšrūnai – liūtai, gepardai, leopardai, lykaonai, hienos, panteros, šakalai, tigrai. Amerikoje – pumos ir jaguarai.
Klimatas paprastai apibūdinamas lietingu (nuo gegužės iki spalio mėn.) ir sausu (nuo lapkričio iki balandžio mėn.) sezonais. Dirvos smarkiai išplaunamos, todėl jose yra nedaug maisto medžiagų. Savanose palyginti plačiai paplitusios dirvos, vadinamos lateritais, kurios (jas išdžiovinus sąmoningai ar atsitiktinai) sukietėja iki tvirtos konsistencijos. Todėl jų negalima panaudoti intensyviai žemdirbystei. Nors klimatas ir dirva yra svarbūs kontroliuojantys veiksniai šiame biome, tačiau valdantysis veiksnys
yra ugnis, prie kurios gerai prisitaikė varpiniai augalai ir palyginti nedaug medžių.
EKVATORINĖ GIRIA
Trumpėjant sausajam metų laikui, savanų medynai tankėja – savanos pereina į ekvatorinius miškus, metančius lapus nepalankiu sezonu. Nuolat drėgno ir karšto klimato srityse, pakeičia tikrosios ekvatorinės girios – hilėjos, Amazonijoje vadinamos selvomis. Botanikai jas vadina drėgnaisiais tropikų miškais. Atogrąžų drėgnieji miškai yra prie ekvatoriaus Centrinėje ir Pietų Amerikoje, centrinėje ir vakarų Afrikoje, Pietryčių Azijoje, rytų Indijoje ir šiaurės rytų Australijoje.
Tai seniausia mūsų planetos gamtinė geografinė zona, gyvuojanti nuo paleogeno periodo. Joje susiformavusi įvairiausia sausumos ekosistema. Ypač daug medžių rūšių. Fitosferai būdingi tik medžiai, krūmai ir juos apraizgančios lianos. Žolių rūšių nedaug. Spėjama, kad Malakos hilėjuose auga apie 2000 medžių rūšių. Ten lengviau rasti šimtą rūšių medžių, negu šimtą tos pačios rūšies egzempliorių. Amazonijos hilėjos 1 ha plote – vidutiniškai 87 rūšys. Tokia įvairove nepasižymi joks kitas biomas.

Taigi šilumos ir drėgmės čia netrūksta, limituota tik šviesa. Todėl medžiai auga keliais ardais. Aukščiausiojo ardo medžiai kai kur stiebiasi net į 120-150 m aukštį. Medžių lajos nedidelės, bet labai tankios, užtamsinančios dirvožemio paviršių, visiškai neleidžiančios augti žolėms.
Hilėja labai skiriasi nuo mums įprasto vidutinės juostos lapkričio miško. Ten visad drėgna, tvanku, tamsu, nei laukymių, nei žolynų. Dirvą dengia storas sušutusių lapų sluoksnis, vietomis virstantis klampia makalyne.
Medžiams hilėjoje nereikia gintis nei nuo šalčio, nei nuo sausros, todėl jų kamienų žievė plona ir


Atgal  1 ... 18  19  20  21  [22]  23  24  25 ... 28  Toliau







Darnipora.lt