Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

anksčiau Mastrichto sutartyje nutatytų BUSP veikimo priemonių(bendrųjų pozicijų, bendrųjų veiksmų ir deklaracijų). Tiesioginiai kontaktai įprastais diplomatiniais kanalais taip pat lieka svarbus, jei ne svarbiausias BUSP instrumentas.
Bendrosios užsienio ir saugumo politicos instrumentai:
- Bendrosios strategijos
- Bendrosios pozicijos
- Bendri veiksmai
- Tarptautiniai susitarimai
- Deklaracijos
- Politinis dialogas: susitikimai, komunikatai, demaršai ir t. t
Bendrosios strategijos – tai viena svarbiausių Amsterdamo sutarties inovacijų. Bendrąsias strategijas tvirtina Europietiškoji Taryba (konsensusu) tose srityse, kur Sąjunga turi ar gali turėti svarbių interesų kaip sąjunga. Strategijoje nurodomi svarbiausi bendros politikos tikslai, jos įgyvendinimo trukmė ir galimi irpanaudoti resursai. Strategijas įgyvendina Taryba, parengdama veiksmus ir bendrąsias pozicijas.
Bendrosios pozicijos – tai Sąjungos pozicijos ypatingose geografinėse

ar tematinėse politikos grupėse trečiųjų šalių ar jų grupės atžvilgiu. Valstybės – Europos Sąjungos narės – turi laikytis savos politikos taip, kad ji atitiktų bendrąją poziciją.
Bendri veiksmai – tai jau Tarybos nustatytas veikimo planas. Kiekvienas toks planas turi konkrečius tikslus, apimtį ir Tarybos sprendimu gauna konkrečią paramą numatytiems tikslams įgyvendinti.
Tarptautiniai susitarimai – sudaromi su viena ar keletu trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų.Deryboms tarptautiniams susitarimams pasiekti Taryba parastai įgalioja ES pirmininkaujančią šalį, jei reikia, jai padeda ir Europos Komisija. Tarptautinei sutarčiai Taryba turi pritarti konsensusu,joks kvalifikuotas balsavimas šiuo atveju netaikomas. Beje, net ir priėmus vienbalsiai, Tarptautinė sutartis turi būti ratifikuojama kiekvienoje šalyje pagal tos šalies konstitucinius reikalavimus, taip pat nereiškia kokios nors valstybės gyvenimo sferos perdavimo Sąjungos kompetencijai.
Deklaracijos – tai paprasti BUSP instrumentai, atspindintys ES nuostatą kokios nors šalies ar problemos atžvilgiu. Jos leidžia greitai parengti nuostatą, kuri vėliau gali tapti atspirties tašku netgi bendrai strategijai.
Su vadinamosiomis trečiosiomis šalimis ES palaiko politinį dialogą: gali organizuoti susitikimus ar vykdyti demaršus. Susitikimai savo ruožtu gali būti tiek valstybių vadovų, tiek ekspertų lygiu. Demaršai skelbiami klausimais, susijusiais su žmogaus teisėmis, demokratija ar humanitarine pagalba.
Europos saugumo ir gynybos problema
Europos gynybos klausimus efektyviai sprendė NATO, o Vakarų Europos Sąjunga (WEU), nor ir egzistavo formaliai, realiai buvo laikoma neturinčia realios jėgos. Šaltojo karo pabaiga sudarė naujas galimybes