Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

suvienijimo, Varšuvos sutarties organizacijos likimo, naujų nepriklausomų valstybių atsiradimo ir kt. atžvilgiu.
Šiandien Bendrąją užsienio ir saugumo poltiką Europos Sąjungos šalys suvokia kaip bendrų interesų sferą, kurioje nė vienos šalies suverenitetas nedingsta, o galimybės veikti – išauga. BUSP pagrindinis tikslas – išsaugoti ES indetitetą tarptautinėje arenoje.
Bendroji užsienio ir saugumo politika įgyvendinama ne taip kaip kitos vadinamosios bendros Europos Sąjungos politikos. Sąjungos šalys yra nepriklausomos valstybės ir šioje srityje koks nors ženklus kiekvienos šalies suvereniteto ribojimas nėra sveikintinas.
ES užsienio politiką apibrėžia jos teisė, o visų pirma pagrindinės sutartys. Amsterdamo sutartis davė BUSP bendrąsias strategijas ir tarptautines sutartis, kurios prisidėjo prie anksčiau Mastrichto sutartyje numatytų BUSP veikimo priemonių (bendrųjų pozicijų, bendrų veiksmų ir deklaracijų).
Mastrichto sutartimi buvo nutarta sukurti BUS politiką, kuri aprėptų visus klausimus, susijusius su

Sąjungos saugumu, tarp jų ir galimą bendrosios gynybos politikos struktūrą, kuri laikui bėgant, gali tapti bendra gynyba.
Europos gynybos politikos paieškos susilaukė keleto pasiūlymų, tarp kurių buvo atskirų europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimas, WEU reorganizacija, stiprinant ją kaip europietiškąjį NATO ramstį, WEU integracija į Europos Sąjungą ir Europos specifikos įdiegimas į NATO funkcionavimą. Galutinė Europos gynybos struktūrinė koncepcija dar nėra baigta.
Dalyvavimas Bendroje užsienio ir saugumo politikoje su Europos Sąjungos šalimis yra vienas tų simbolių, kuriuos eksponuoja visos ES kandidatės. Plačiaja prasme, Lietuva vykdo BUSP jau dabar, stengiasi formuoti savo politiką su ES, taip pat su trečiosiomis šalimis pagal tuos prioritetus, kuriems pirmenybę teikia Europos Sąjunga. BUSP yra ta sritis, kur Lietuvai neturėtų kilti kokių nors rimtų integracijos į ES problemų.
Literatūros sąrašas




1.Cameron F. Europos Sąjunga bando sukurti veiksmingą BUSP / /. Europos dialogas – 1997.

2.Laqueur W. Europa mūsų laikais. 1945 – 1992 – 1995 – V. Amžius.

3.Maniokas K. Pagrindiniai Amsterdamo sutarties ypatumai / / Amsterdamo sutartis ir Lietuvos pasirengimas narystei Europos Sąjungoje. Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1997 m. lapkričio 7 d. – Vilnius: Eugrimas, 1997.

4.Vitkus G. Europos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius: Eugrimas, 1999.

5.Gricius A. Europos Sąjunga. Institucinė sąranga ir politinės aktualijos. – Vilnius: Eugrimas, 2000.

6.Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą – Vilnius: Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2001.

7.Dr. Klausas-Dieteris Borchardtas Bendrijos teisės abėcėlė. – Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras, 2000.

8.Kaip funkcionuoja Europos Sąjunga? – Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras, 1998.