Komentarai (0)

(Darbą įkėlė egule)

Darbas:

šios įtampos paversti pozityvia ir su ja nesusitaikę, atsidūrė skurdo situacijoje, jei skurdas vertinamas subjektyviai.
Nedarbo ir mažo darbo užmokesčio problemos įvardina kaip pagrindines socialines problemas.
Socialinė pašalpa yra skirta skurdo prevencijai, sąlygos ją gauti neturi priklausyti nuo kitų socialinių rizikų (invalidumo, nedarbo, vaikų gimimo ir kt.) buvimo ar nebuvimo. Todėl socialinė pašalpa šeimai ar vienišam asmeniui turi būti siejama tik su pajamų bei turto dydžiu ir nesiejama nei su šeimos sudėtimi, nei su darbo pobūdžiu.
Socialinė pašalpa turi iš tiesų atlikti skurdo prevencijos vaidmenį.
Bedarbio pašalpa yra draudimo išmoka, mokama atsitikus draudiminiam įvykiui- netekus darbo, jos dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo, bet tai yra socialinė pašalpa, mokama netekusiam darbo asmeniui, kad jis išgyventų, kol ras

kitą pragyvenimo šaltinį. Ji neužtikrina pajamų lygio jų neturinčiam asmeniui. Viešieji darbai taikomi nekvalifikuotam darbui, i laikinų pajamų suteikimas, dirbant kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, suteikia klaidingą informaciją besinaudojantiems viešaisiais darbais, kad jų nekvalifikuotas darbas yra reikalingas. Tai iš dalies mažina paskatas persikvalifikuoti.
Būtina valstybės paramą teikti tik tiems, kuriems nepavyko išspręsti savo problemų savarankiškai.
Šiuo metu vykdoma socialinė politika orientuota daugiau į pasekmių neutralizavimą, o ne į pagrindinį bet kokios valstybės socialinį tikslą- materialinę žmonių gerovę. Valstybė pirmiausia turėtų rūpintis, kad būtų užtikrintos sąlygos žmonėms patiems savimi pasirūpinti, kad jiems neprireiktų valstybės pagalbos. Efektyviausia priemonė tam yra kliūčių darbui ir ekonominei veiklai panaikinimas. Taip įvardinus bendriausius socialinės politikos tikslus, socialinė parama siaurąja prasme turėtų būti koncentruojama ties tais, kurie nebeturi privačių priemonių savimi pasirūpinti.


Literatūra

1. Martinkus B. Darbo ekonomika/ B. Martinkus, A. Savanevičienė. Kaunas. Technologija, 1996;
2. Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėptiems strategijas 2008- 2010m. (2008);
3. Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990/ 1998.- Vilnius, 2000;
4. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai. Vilnius, 1998;
5. Steponavičienė G. Skurdo priežastys ir galimybės jį sumažinti// Laisvoji rinka. 2002. Nr.2;
6. www.ldb.lt;
7. www.lrinka.lt;
8. www.socmin.lt;
9. www.std.lt.