Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

finansinių sandorių
apskaita;
5) informacijos apie valstybės biudžeto bei kitų Valstybės
iždo tvarkomų pinigų fondų pajamas ir išlaidas nustatyta tvarka
kaupimas ir teikimas.

3 straipsnis. Valstybės iždo valdymas

Valstybės iždui valdyti finansų ministras steigia Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą su
teritoriniais padaliniais.
Finansų ministras patvirtina Valstybės iždo departamento
struktūrą ir veiklos nuostatus.
Valstybės iždo departamentui vadovauja Finansų ministerijos
sekretorius - departamento direktorius, kurį finansų ministro
teikimu skiria, taip pat atleidžia Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas.

4 straipsnis. Valstybės iždo veiklos užtikrinimas

Valstybės iždo veiklos tvarką nustato finansų ministras. Ši
tvarka yra privaloma visoms ministerijoms, departamentams,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms ir žmonėms, bankams,
visiems valstybės biudžetą bei kitus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės disponuojamus piniginius išteklius formuojantiems ir
naudojantiems ūkio subjektams.

5 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Valstybės iždas savo funkcijas įgyvendina nuosekliai,
vadovaudamasis

jo veiklą reglamentuojančiais teisiniais aktais ir
pagal technines bei organizacines galimybes.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo
biudžetui ir kitiems fondams, kurie formuojami draudiminiu
principu.
Šis įstatymas pradedamas taikyti nuo 1995 m. sausio 1
dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.


Priedas Nr.4




Priedas Nr.5


Priedas Nr.6

Rizikos ir klaidų materialumo rodikliai

Auditorius,tikrindamas finansines ataskaitas, įvertina nustatytas jose klaidas, kurios galibūti reikšmingomis ir nereikšmingomis. Be to auditorius įvertina savo veiklosrizikos laipsnį. “Reikšmingumo” ir “rizikos” terminai dažniausiai vartojamikartu. Jie vartojami rengiant audito planą, tikrinant kliento ūkinę veiklatiksliau sakant visuose audito etapuose. Tarptautinėje audito praktikojeįprasta, kad visos klaidos, kurias nustato auditorius kliento finansinėjeatskaitomybėje, yra laikomis reikšmingomis, jeigu dėl jų informacijos vartotojaibuvo suklaidinti priimdami sprendimus.

Klaidųreikšmingumas(materialumas)- tai maksimaliaileistina klaidinga suma, kuri gali būti toleruojama finansinėje atskaitomybėjeir kuri neklaidina duotos atskaitomybės vartotojų priimant sprendimus.Materialumas nustatomas jau planavimo stadijoje tam, kad užtikrinti atliekamoaudito efektyvumą. Auditorius, tikrindamas finansines ataskaitas, įvertinanustatytas jose klaidas, kurios gali būti reikšmingos (esminės, materialinės) irnereikšmingos (neesminės, nematerialinės). Dažniausiai “reikšmingumo” sąvokanaudojama nustatant finansinės atskaitomybės patikimumą. Auditoriai reikšmingumo(materialumo) koncepciją naudoja sekančiais būdais: 1) kaip pagrindą patikrinimoplanavimui ir nustatant svarbius, netipiškus ir turinčius klaidų balansostraipsnius ir sąskaitas, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio; 2) kaippagrindą surinktų duomenų įvertinimui; 3) kaip pagrindą priimant sprendimą dėlaudito išvados turinio.

Tarptautinėjeaudito praktikoje įprasta, kad visos klaidos, kurias nustato auditorius klientofinansinėje atskaitomybėje, yra laikomos reikšmingomis (materialinėmis), jeigudėl jų informacijos vartotojai buvo (ir yra) dezorientuojami priimdamisprendimus arba turėjo (turės ateityje) nuostolių.

Skiriamit