Bank7 sistema lietuvoje

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

rinkoje gerokai komplikavosi. Iš Lietuvos išplaukė daug pinigų, traukėsi užsienio investuotojai. Bankų krizė Lietuvoje sukėlė daug ginčų kryžminių kaltinimų – komercinių bankų vadovai kaltino Lietuvos bankas, šis priekaištavo bankams, politinės partijos - viena kitai. Nukentėję indėlininkai grasino pilietinio nepaklusnumo akcijomis. Bankų krizė buvo dėsninga sistemos, sukurtos aptarnauti destruktyvius verslus, griūtis. Situacija, kai palūkanų norma viršija daugumos įmonių rentabilumo rodiklius, nėra normali. Kol ji tęsis, ūkis bus žlugdomas, o tai atsilieps bankams, taip pat kils didžiulė infliacija ir ekonomikos nuosmukis. Sparčiai augant infliacijai ir jai mažėjant makroekonominė šalies situacija būna nestabili. Šios sąlygos labai veikia bankus. Tada nesuvaldoma tampa paskolų rizika: kylant infliacijai kyla paskolų norma, bet jai mažėjant paskolos gavėjas neįstengs sumokėti palūkanų, rizika tampa šimtaprocentinė.

Bankų krizės metu ypač atsiskleidė 1994m balandžio 01d. įsigaliojusio LR lito patikimumo įstatymo ir juo įteisinto specialaus pinigų politikos rėžimo - valiutų valdybos modelio trūkumai. Lietuvos CB neteko paskutinio skolintojo funkcijų ir komerciniai bankai negalėjo tikėtis paskolų iš CB, iškilus likvidumo problemoms, o alternatyvios struktūros nebuvo. Tai veiksnys, apsunkinantis bankų veiklą. Bankų krizė, kaip ir viso ūkio krizė nėra neišvengiama perėjimo į rinkos ekonomiką kaina. Kita vertus, makroekonominės problemos veikia visus bankus, o žlunga ne visi bankai. Bankų bankrotai, tai ir bankų vidaus valdymo bei kontrolės problema.

5. Bankai verčiami lygiuotis į ES

Verslo, kaip ir bankų bankrotas reiškia iššvaistytus išteklius. Vertinant griežtai formaliai, bankrotai yra objektyviai neišvengiami ir reikalingi. 1996 metai buvo, galima laikyti, išėjimo iš krizės laikotarpiu. Tam įtakos turėjo staigus bankų kapitalizacijos padidėjimas. Vienuolikos veikiančių bankų bendras akcinis kapitalas 1996 pabaigoje viršijo 700 milijonų litų, o 1995 sudarė 220 milijonų litų. Savo kapitalą padidino Vilniaus bankas, Ūkio bankas ir Hermis bankas. Jie kapitalizacijos problemą išsprendė užsienio investicijų pritraukimu. Kad padidinti užsieniečių susidomėjimą, pasitikėjimą, bankai suinteresuoti daryti tarptautinį auditą ir plačiai skelbti informaciją. Pastaraisiais metais bankų sistemoje įvyko svarbių struktūrinių pokyčių, kurie sudarė sąlygas šios finansų sektoriaus dalies plėtrai ir stiprėjimui. Vienas svarbiausių reiškinių šalies bankų rinkoje yra vis didėjanti užsienio investuotojų įtaka. 2001 pabaigoje Lietuvoje veikė 4 užsienio bankų skyriai ir 2 atstovybės. Tų pačių metų