Komentarai (0)

(Darbą įkėlė sexy-lady69)

Darbas:

kultūra regione buvo vyraujanti. Chanų ir emyrų valdžia buvo neribota. Įvyko antifeodalinių bruzdėjimų ir sukilimų. Liaudies kultūros raidą stabdė musulmonų dvasininkija.
c) Prijungimas prie Rusijos. 1866 m. Rusijos kariniai junginiai užėmė Chodžentą ir Ūra Tiubę. Rusijos kariuomenei prie Samarkando sumušus emyro kariuomenę, Bucharos emyratas 1868 m. tapo Rusijos vasalu. 1876 m. prie Rusijos buvo prijungtas Kokando chanatas, 1895 m. – Pamyras. Prijungtos Tadžikijos dalys įėjo į Turkestano generalgubernatoriją (gyvavo 1867 – 1917). Tadžikijai tapus Rusijos imperijos dalimi, jos darbo žmonės ilgainiui įsitraukė į tos imperijos tautų kovą prieš carizmą. Rusų mokslininkų ir visuomenės veikėjų iniciatyva buvo įkurta bibliotekų, muziejų, observatorija. Buvo uždrausta vergovė. Ėmė kurtis kasybos pramonė. Pradėjo formuotis vietos darbininkų klasė. Vis dėlto carizmas varė kolonijinę nacionalinę priespaudos politiką.

Buvo padidinti mokesčiai ir prievolės. Nuo XIX a. 8 dešimtmečio Chodžento apskrityje iš vietos klajoklių paimtose ganyklose ėmė kurtis rusų persikėlėlių kaimai. Dėl ekonominės ir politinės priespaudos sustiprėjimo įvyko tadžikų sukilimų.
d) Tadžikija XIX a. pab. – XX a. pr. XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaurės Tadžikijos žemės ūkyje medvilnė pradėjo stumti kitus kultūrinius augalus. Kai kurie žemės ūkio rajonai, anksčiau patys pardavinėję grūdus, ėmė juos įsivežti. Vis daugiau buvo auginama karakulinių avių. Žemės ūkio specializacija ardė feodalinio ūkio uždarumą, spartino prekinių piniginių santykių plitimą kaime. Spartėjo valstietijos socialinė diferenciacija. Dalis valstiečių virto bežemiais, pradėjo kumečiauti ar persikėlė į miestus.

Rusijoje stiprėjo Tadžikijos darbo žmonių kolonijinė priespauda ir išnaudojimas, kartu didėjo jų priešinimasis carizmui. Dėl Rusijos proletariato revoliucinio judėjimo įtakos plito marksizmo – leninizmo idėjos.
I pasaulinio karo metais (1914 – 1918) iš Tadžikijos buvo išvežama daugiau medvilnės žaliavos,
Gisaro tvirtovės griuvėsiai (XIX a.)

bet beveik nustota į ją įvežti grūdus ir pramonės gaminius. Pradėjus tadžikus mobilizuoti užfrontės darbams, 1916 VII 17 sukilo Chodžento gyventojai. Jų sukilimas netrukus virto 1916 m. Vidurinės Azijos sukilimu.
Po 1917 m. Vasario revoliucijos Tadžikijoje susidarė dvivaldystė: 1917 III miestuose buvo sukurtos darbininkų ir kareivių deputatų tarybos (joms vadovavo menševikai ir eserai), IV 30 Chodžente sudarytas Laikinosios vyriausybės vykdomasis komitetas; jis srityse ir apskrityse paskyrė savo komisarus.
e) Spalio revoliucijos ir pilietinio karo laikotarpis. 1917 XI – 1918. Vasarį,