Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kelia nepaprasto grožio Rietavo bažnyčia ir kunigaikščių Oginskių Rietavo dvaras. Deja, paskutiniojo vietoje šiandien – tik rūmų pastatų likučiai ir dalis parko. Miestelio gyventojai pagal išgales visa tai restauravo, gražiai prižiūri. Viename iš restauruotų pastatų, kur buvo dvaro muzikos mokyklos patalpos, jau šį rudenį įsikurs Rietavo krašto istorijos muziejus.


Rietavo dvaro buvusių centrinių rūmų vietą žyminčios kolonos

Skaičiai ir faktai
Vytenis Almonaitis 1994 m. knygoje išleistoje knygoje „Ką šniokščia Jūros rėvos” nurodo, kad „ilgus šimtmečius miškingos miestelio apylinkės buvo retai gyvenamas kuršių ir žemaičių genčių paribys”. Manoma, kad pirmasis Rietavo miestelis buvo išsistatęs kelis kilometrus į šiaurės vakarus nuo dabartinio Rietavo, ten, kur Skroblo kaime dunkso piliakalnis.
Rietavas pirmą kartą paminėtas 1253 m. pasirašytame Kuršo vyskupo ir Livonijos magistro dokumente.

Ši data Rietave gerai žinoma – 1998 m. šio miestelio gyventojai pažymėjo Rietavo paminėjimo 745-erių metų sukaktį. Rietavo dvaro komplekso dalis

Istorikai S. Zajančkovskis ir H. Lovmianskis savo darbuose nurodo, kad jau XIII a. Rietavas buvo svarbus administracinis centras šiame krašte. Tuo laiku tarp Jūros ir Jaujupio buvo puikios hidrologinės sąlygos ir tai skatino miestelio augimą. 1436 metais istoriniuose šaltiniuose ši vietovė minima „Ritau”. 1525 m. dokumentuose Rietavas jau vadinamas miestu, o 1572 m. karaliaus Žygimanto Senojo rašte – miesteliu bei karališkojo valsčiaus centru.
Spėjama, kad apie 1529 m. čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. XVI a. veikė apie pusšimtis smuklių.
1590 m. Rietavui Zigmantas Vaza suteikė privilegiją rengti turgus. Magdeburgo teises ir herbą Rietavui 1792 m. suteikė Stanislovas Augustas. Herbo melsvame fone – auksinės spalvos liūtas su sidabriniu kalaviju nasruose, žodžiai: „Už tautą, Karalių ir laisvę”.
XVI-XIX a. Rietavas buvo valstybinė valda.
1588-1613 m. Rietavo seniūnas buvo LDK kancleris, didysis etmonas, III Lietuvos Statuto rengėjas Leonas Sapiega. Po L. Sapiegos mirties, 1613 m. Rietavas atiteko Minsko vaivadai, Rietavo tijūnui Aleksandrui Masalskiui. 1643 m., mirus A. masalskiui, Rietavą pradėjo valdyti Jonušas Radvila. 1661 m. pagal Seimo nutarimą , Rietavas už šimtą tūkstančių auksinių buvo parduotas Vilniaus maršalkai Povilui Sapiegai. Po Povilo Sapiegos mirties Rietavą valdė jo sūnus Benediktas Sapiega, o po jo – Mykolas Sapiega. XVI a. pabaigoje, po Lietuvos-Lenkijos padalijimo, Rietave jau buvo bažnyčia, kelios karčiamos, veikdavo turgus. Anksčiau miestelis buvo pavieto centras.
1721 m. Mykolas Sapiega Rietave vietoje per Šiaurės