Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

8. ASTRONOMIJA
8.1 Kosminiai atstumai
8.2 Saulės sistema
8.3 Artimiausios žvaigždės
8.4 Zodiako ženklai
8.5 Svarbiausi kosmonautikos įvykiai

8.1. KOSMINIAI ATSTUMAI
• Minimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 147 117 000 km (sausio 2 – 5 dienomis).
• Maksimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 152 083 000 km (liepos 1 – 5 dienomis).
• Astronominis vienetas (a.v.) – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės – 149 597 870,5 ± 1,6 km.
• Šviesmetis – atstumas, kurį per metus nueina šviesos spindulys, sklindantis 299 792,458 km/s greičiu; lygus 63 240 a.v. arba 9,463 ´ 1012 km.
• Parsekas – nuotolis, iš kurio Žemės orbitos pusašis būtų matomas vienos sekundės kampu. 1 parsekas = 3,263 šviesmečio = 206 265 a.v.= 30,878 ´ 1012 km.

8.2. SAULĖS SISTEMA
Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų,

bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis.
SAULĖ – vidutinio dydžio žvaigždė, sistemos energijos ir šviesos šaltinis. Skersmuo – 1392000 km. Masė 332952 kartų didesnė už Žemės masę. Temperatūra gelmėse apie 15000000oC, paviršiuje – 5500oC. Saulė susideda iš vandenilio ir helio, todėl jos vidutinis tankis tik 1,409 karto didesnis negu vandens. Saulė skrieja 32000 šviesmečių nuotoliu nuo Galaktikos centro ir vieną ratą įveikia per 225 mln. metų.
MERKURIJUS – arčiausiai Saulės esanti planeta, matoma be prietaisų akimi, bet tik žemai vakaruose po saulėlydžio arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Paviršiaus peizažas panašus į Mėnulio: krateriai, kalnai. Atmosfera labai plona ir reta, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai milžiniški, todėl jokia gyvybė Merkurijuje negali egzistuoti.
VENERA – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, savo dydžiu ir mase artima Žemei. Venera turi storą, tankią anglies dvideginio ir sieros junginiais prisotintą atmosferą, dengiančią krateriais ir vulkanais nusėtą paviršių. Temperatūra ir aukštas slėgis (90 kartų didesnis negu Žemėje) visiškai netinkamas žmogui. Venera gerai matoma, tai ryškiausias šviesulys po Saulės ir Mėnulio.
ŽEMĖ iš kitų planetų išsiskiria atmosfera, kurioje gausu deguonies, paviršiumi, kurio didžiąją dalį užima vanduo, ir temperatūra, tinkama įvairioms gyvybės formoms. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos. Žemė turi vienintelį, bet gerai ištyrinėtą palydovą Mėnulį. Pirmoji ekspedicija (N.Armstrongas ir E.Oldrinas, JAV) Mėnulyje buvo 1969 m. liepos mėn.
MARSAS – palyginti maža planeta, kurią kasmet galima stebėti kelis mėnesius. Nuo 1962 m. į