Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

inventorizacijos.
Žlugus Romos imperijai, 5a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis, sustojo mokslo ir amatų plėtojimas. Tai sąlygojo ir apskaitos sąstingį. Net iki 13a. apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to, ji buvo naudojama tvarkant valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be apskaitininkų, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo patys. Vėliau šį darbą jie patikėdavo savo žmonoms. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius apskaitininkus. Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo vieningų apskaitos taisyklių, kiekvienas apskaitininkas savo darbą dirbdavo remdamasis patirtimi ir nuovoka.
Viduramžių pabaigoje susikūrė specialios apskaitininkų mokyklos, I talijoje- net ir buhalterių akademijos, kurios suvienijo

apskaitos darbuotojus bei gynė jų teises. Šią profesiją imta labai vertinti. 15a. pabaigoje atsirado dvejybinė (itališkoji) apskaitos sistema. Pirmą kartą 1494m. ją paskelbė garsus italų matematikas Lukas Pačiolis savo knygoje „Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius visuma“. Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį apskaitos plėtojimui. 14-15a. dvejybinė apskaita pradėta naudoti manufaktūrose gaminamos produkcijos savikainai apskaičiuoti. 16- 18a. išleista labai daug apskaitos vaovėlių įvairiomis kalbomis.
Labai didelį impulsą apskaitai, kaip ir ekonomikai, plėtoti davė pažangesni, lyginant su feodaliniais, kapitalistiniai santykiai. 19a. apskaitininkai išmoko apskaičiuoti pelną lygindami pardavimų kainą su „kaina sau“- tuo, kas dabar vadinama savikaina. Buhalterinės apskaitos duomenis imta sisteminti ne tik įmonių, bet ir valstybių mastu, apibendrinti statistinės apskaitos lygmeniu. Pradėti rimti teoriniai tyrinėjimai, sukurta naujų apskaitos teorijų.


2. INFORMACIJOS SISTEMŲ ESMĖ

Informacija- tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t.y., informuojant. Tai žinios, pranešimai ar duomenys apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos.
„Informacijos“ ir „duomenų“ sąvokų tapatinti negalima. Kiekvienas pranešimas yra žinios apie valdomą objektą, t.y. duomenys apie jį, tačiau ne kiekvienam pranešimui reikia valdymo įtakos, jis nebūtinai duoda naujų žinių- informacijos. Tarp informacijos ir duomenų yra sudėtinga dialektinė priklausomybė. Duomenys gali teikti vertingą informaciją ir, atvikščiai,