Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vartotojui mažesnę dalį ir mokesčių, ir subsidijų. Taip yra dėl to, kad monopolininko ribinės pajamos mažėja greičiau nei jo produkto kaina. Tai teisinga ir tuomet, kai ilgalaikiai vidutiniai kaštai didėja. Konkuruojančioji šaka šiuo atveju neperduoda vartotojui visų mokesčių ir subsidijų. Monopolija perduotų jų dar mažiau [ 2, p. 232-234].

IŠVADOS

Monopolija, kurios nereguliuoja valstybė, stengiasi apriboti gamybą, kad priverstų pirkėjus mokėti aukštesnę kainą. Taigi, monopolinė rinka nėra efektyvi struktūra – ją reikia kontroliuoti. Valstybinio reguliavimo dėka galima pasiekti tai, ko

negali užtikrinti automatiškai veikiantys laisvosios konkurencijos veiksniai stabdydami monopolijų įtaka. Tam ir yra skirti antimonopoliniai įstatymai. Šie įstatymai įvairiose šalyse yra skirtingi.
Priimti antimonopoliniai įstatymai didina konkurenciją versle, nes juos pažeidus laukia bausmė (baudos, nuostolių atlyginimas ar net kalėjimas).
Skatindama konkurenciją, vyriausybė imasi įvairių teisinių veiksmų, nukreiptų prieš susitarimus ar žūtbūtinę kainų konkurenciją. Vyriausybė taip pat gali stengtis išskaidyti didžiulę firmą arba neleisti dviem funkcionuojančioms firmoms susijungti į vieną didesnę. Norėdama kontroliuoti monopoliją gali nustatyti maksimalią galimą kainą, suteikdama subsidijas ar uždedant firmoms mokesčius.


LITERATŪRA

1. Davulis G. Ekonomikos teorija. – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
2. Kauno Technologinis universitetas. Mikroekonomika. – Kaunas: Technologija, 2003.
3. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas.-
http://skelbimas.lt/istatymai/konkurencijos_istatymas.htm (1999-03-23)
4. Wonnacott P., Wonnacott R. Mikroekonomika. – Kaunas: Poligrafija ir informatika,