Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

žmogus nešiojasi ir visos žmonijos istoriją, pastarosios sankaupa ir yra kolektyvinis nesąmoningumas. Archaiškiausia žmonių giminės patirtis, kurios vaidmuo negali būti apibūdintas vienareikšmiškai, - ji gali turėti ir teigiamos, ir neigiamos įtakos, priklauso nuo daugėlio aplinkybių. Kolektyvinio nesąmoningumo turinys nusakomas archetipais – įtvirtintais mitologijoje, folklore, ritualuose, sapnuose. Archetipai modeliuoja išorinio pasaulio patirtį, jei į jų įtaką nekreipiamas dėmesys, atsiranda lemtingi sapnai, „dieviški įspėjimai“. Kaip tik šitos archetipinės simbolikos, Jungo požiūriu, reikia ieškoti žmonių dvasioje, o ne pirminių biologinių instinktų. Anot jo, instinktai žmoguje nesireiškia apnuogintu pavidalu, o visada yra įsijungę į vienokią ar kitokią simbolinę grandinę.
Vienas iš svarbiausių pirminių vaizdinių yra šešėlis. Tai asmenybės sąmoningos veiklos (ego) antrininkas, tai, kas neapimta

sąmonės šviesos, tačiau reikalauja savo realizacijos. „Kai individas stengiasi apimti savo šešėlį, jis suvokia (ir dažniausiai dėl to susigėsta) tas savybes ir impulsus, kuriuos jis neigė savyje, bet visada pastebėdavo kituose – tokius dalykus kaip egoizmas, proto tingumas, apsileidimas, nerealios fantazijos, intrigavimas, susimokymas, nedėmesingumas ir bailumas, nepaprasta meilė pinigams ir turtams, - trumpai tariant, visos mažos nuodėmės, apie kurias jis anksčiau galėdavo sau pasakyti: „Tai nieko tokio, niekas šito nepastebės, be to, kiti žmonės elgiasi taip pat“.
Pats tikriausias ženklas, jog susiduriama su šešėliu,yra viską persmelkiantis įtūžis, kuris apima, kai kitas žmogus ima nurodinėti mūsų trūkumus. Jungiškos tradicijos teisėjų nuomone, kai kritikos arena tampa sapnai, tai reiškia, kad ego jau „įkliuvo, ir turės prasidėti ilgas ir sunkus saviauklos procesas, kuris yra psichologinis ekvivalentas Heraklio užduočiai iškuopti Augėjo arklides. Šešėlio veikla pasireiškia visose vadinamosiose „masinėse infekcijose“, kai individas nejučia priverčiamas dirbti žemus, aiškai blogus darbus, kurių jis tikrai neatliktų, jei būtų vienas. Šitaip elgdamasis jis parodo, kad visi jo moraliniai principai yra silpnesni už baimę būti išjuoktu ar apkvailintu.
Prasidėjus Šešėlio įsisąmoninimo procesą simbolizuoja sapnai, kuriuose iškyla nežinai kur vedantys koridoriai, kankinančios klajonės po namus, kur pažįstamas vietas keičia dar niekada nematyti kambariai. Kadangi Šešėlyje visada yra savybių, kurios privalo būti suvoktos, tačiau sunkiai tam pasiduoda, tai jas lengviau yra priskirti kitam nei įsisąmoninti kaip savas, nes dažnai jos atstovauja neabejotinam blogiui. Tuo remiasi projektavimo