Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Parsisiųsti darbą:Zip


Aprašymas:



Darbas:

TURINYS

TURINYS

Įvadas...............................................................................................................................................2

1. Alkoholio vartojimas darbe ir po darbo..........................................................4

1.1. Alkoholio atsiradimo istorinė apžvalga.....................................................................................4

1.2.Kas skatina alkoholio vartojimą?...............................................................................................6

1.3. Alkoholio poveikis ir pasekmės.................................................................................................7

1.4. Pagalba ir gydymas vartojančiam alkoholį.............................................................................11

1.5. Blaivybė - gyvenimas be alkoholio..........................................................................................15

2.Tyrimas......................................................................................................................................17

2.1. Tyrimo metodika ir tiriamieji..................................................................................................17

2.2. Tyrimo rezultatai......................................................................................................................17

I咏vados..........................................................................................................................................25

Literatūra.................................................................................................................................29

Įvadas

Alkoholis žmogaus gyvenimą lydi visais jo etapais - nuo gimimo iki mirties. Ir džiaugsmas, ir skausmas yra nuolatinis žmogaus stresas. Sociologai apskaičiavo, kad būtinų išgerti progų per metus yra apie 40-50. Be šampano neįsivaizduojami Naujieji metai, gimtadieniai ar kitos iškilmingos progos. Švelnus vyno aromatas pagerina apetitą prie pietų stalo. Daugumai žmonių karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu alumi. Tačiau kai kuriems alkoholis tampa priklausomybe. Laikas, vieta ir aplinkybės, kuriomis žmogus geria, nebetenka reikšmės. Aukojant šeimą, darbą, ištikimiausiu draugu tampa alkoholis. Alkoholikas dėl mažiausio alkoholio kiekio gali iškeisti savo asmeninius daiktus, šeimos vertybes, palikti šeimą, vaikus. Tai ypatingai didelė visuomenės problema. Pagal medicininę statistiką Lietuvoje 8-10 proc. suaugusių žmonių yra priklausomi nuo alkoholio. (Kubiliūtė, 2004).

Kaip teigia psichiatrė Bulvinienė, 2006), Lietuvą alkoholyje skandina du dalykai - įpročiai ir paveldėjimas. Namie ir darbe be svaigalų tradiciškai neapsieinama per gimtadienius, sukaktuves, įvairių objektų atidarymą, pareigų atšventimą, įmonių, įstaigų jubiliejus ir netgi laidotuves. Esant paveldimumui daug lemia aplinka, draugų įtaka, alkoholio prieinamumas. Paveldimumo ir aplinkos poveikis tampa rizikos faktoriais.

Kai dėl alkoholizmo atsiranda asmenybės degradacija, keičiasi ir žmogaus vertybių pasirinkimo prioritetai. Užuot rinkusis pamaldas bažnyčioje, parodas, muziejus, metamasi atsipalaiduoti į

išgeriančiųjų kompaniją. O per tokį bendravimą ir atsipalaidavimą nepajuntama, kaip organizmą užvaldo alkoholis. (Bulvinienė, 2006).

Problemos aktualumas. Viena didžiausių nūdienos problemų yra alkoholizmas. Dėl jo išgyvenama daugybė tragedijų, suluošinami likimai. Jeigu organizmas reikalauja alkoholio ir be jo nesugeba normaliai funkcionuoti, žmogus pasiryžęs padaryti bet ką - vogti, meluoti, netgi nužudyti. Taigi tradicijos ir papročiai, kurie skatina alkoholio vartojimą yra žalingi. Dažnai vartojant alkoholį išsivysto sunki ir viską griaunanti liga - alkoholizmas ir su juo susijusios problemos.

Tyrimo praktinis aktualumas. Nėra šeimos, kurios vienaip ar kitaip nebūtų palietęs alkoholis - tai ir dėl alkoholio iširusios šeimos, tėvų globos netekę vaikai, išgėrusių asmenų padarytų eismo nelaimių padariniai, apsigimimai, traumos, smurtas, nusikaltimai, savižudybės ir kt. Alkoholis tampa ir kitų žalingos gyvensenos veiksnių - rūkymo, narkotikų vartojimo, nesaugių lytinių santykių - priežastimi. Taigi alkoholio vartojimas švenčiant šventes, praleidžiant laisvalaikį yra rizikingas dalykas.

Tyrimo mokslinis aktualumas. Lietuvoje atliekami tyrimai, kurie akivaizdžiai įrodo alkoholio vartojimo skaudžias pasekmes ne tik individui, bet šeimoms, valstybei. Su alkoholiu susijusių nelaimių kasmet daugėja. Dėl neblaivių asmenų kaltės avarijose pernai Lietuvoje žuvo 117 žmonių, o 1583 sužeisti. Sparčiai daugėja avarijų, kurių kaltininkai - neblaivūs vairuotojai. Pernai jų buvo 1139 (2004 m. - 990). Bene baisiausia, kad šiemet jau yra 16,4 tūkstančio socialinės rizikos šeimų. Jose auga 36,5 tūkstančio vaikų. Dažniausiai tokios šeimos į socialinės rizikos sąrašus įtrauktos dėl girtavimo. Lietuvoje vis daugėja sergančių priklausomybės nuo alkoholio ligomis, gausėja šeimų, kurių vaikai kenčia nuo alkoholikų tėvų: yra mušami, nemylimi, pasmerkti gatvės gyvenimui. Tai alkoholio vartojimo pasekmė.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokios priežastys skatina žmones vartoti alkoholį darbe ir po darbo.

Tyrimo objektas - alkoholio vartojimas.

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti mokslinę ir populiariąją literatūrą apie alkoholio vartojimo priežastis ir pasekmes.

Ištirti, koks dirbančiųjų požiūris į alkoholio vartojimą darbe ir po darbo.

Suformuluoti išvadas.

Tyrimo metodai:

Literatūros analizė.

Anketavimas.

Matematinė statistika.

Hipotezė - alkoholio vartojimas darbe ir po darbo gali sukelti priklausomybę nuo alkoholio, traumas, konfliktus darbe ir buityje, smurtą, skyrybas šeimoje.

Darbo struktūra.

Darbą sudaro 3 dalys įvadas (problemos aktualumas, mokslinis ir teorinis aktualumas, tyrimo tikslas, uždaviniai, metodai ir hipotezė), teorinis medžiagos išdėstymas, tyrimo rezultatų analizė, išvados, literatūros šaltinių sąrašas. Pateiktos 2 lentelės, 11 paveikslėlių tyrimo rezultatų iliustracijai.

Sąvoka:

Alkoholizmas - tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

1. ALKOHOLIO VARTOJIMAS DARBE IR PO DARBO

1.1. Alkoholio atsiradimo apžvalga

Kaip teigia Bulotaitė (2004), alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė, angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti variantai.

Pirmieji žmonėms žinomi alkoholiniai gėrimai buvo gaminami fermentacijos būdu ir buvo nestiprūs, nes mielės nebeišgyvena (ir fermentacija sustoja), kai alkoholio koncentracija pasiekia ~16%. Manoma, kad distiliacija - „vyno deginimas“ - buvo išrasta maždaug VIII amžiuje po Kristaus. Šio proceso, kuriuo buvo galima pagaminti gėrimus iki 60% alkoholio tūrio koncentracijos, buvo laikomas paslaptyje, pirmasis žinomas viešas distiliavimo aparato aprašymas datuojamas XIII amžiumi. Maždaug tuo laiku įvairiuose Europos regionuose pradėjo plisti distiliuojami gėrimai (tokie kaip brendis arba viskis). ~1800 metus Edward Adam išrado rektifikacijos procesą, kuris leido pašalinti prastą distiliato skonį. 1817 m. vokietis Johannes Pistorius išrado aparatą, vienu distiliavimu galinti pagaminti 85% alkoholio tūrio distiliatą. 1830 m. Airijoje išrastas nenutrūkstamos (nuoseklios) distiliacijos aparatas, o 1852 m. Pierre Savalle išrado periodiškai veikiantį aparatą. Šiuolaikinės technologijos remiasi šiais dviem išradimais ir gali pagaminti iki 95,6% alkoholio tūrio distiliatą be juntamo skonio ir kvapo. (Bulotaitė, 2004).

Anot Bulotaitės (2004), manoma, kad degtinė atsirado grūdus auginančiame rytų Europos regione, kuriame šiuo metu yra Lenkija, Lietuva, Baltarusija ir vakarinė Rusija (tikslių įrodymų, leidžiančių degtinės išradimą vienareikšmiškai priskirti kuriai nors šaliai, nėra).

Nuo XVI amžiaus vidurio dokumentuose minima masinė vodkos gamyba Lenkijoje (pvz., 1580 m. Poznanėje buvo 498 bravorai). XVIII a. pabaigoje vodkos gamyba Lenkijoje tapo pramonine, vodka, kurią gaminti leista tik šlėktoms ir dvasininkams, tapo masiniu produktu. 1782 m. Lvove atidarytas pirmasis pramoninis bravoras. 1768 Jan Paweł Biretowski ir 1774 Jan Chryzostom Simon išleido knygas, kuriose aprašė degtinės gamybos būdą. XIX a. pradžioje vodka pradėta varyti iš bulvių. XIX a. pabaigoje naujos technologijos (1871 atidarytas pirmasis rektifikavimo bravoras) leido gaminti skaidrias degtines.

Iki XVIII a. vidurio, degtinė Rusijoje buvo vadinama duonos vynu (хлебное вино), tai buvo iki 60% alkoholio tūrio palyginti brangus gėrimas, daugiausia parduodamas smuklėse (12 litrų kibiras kainavo 1,5-2 karves). Žodis „vodka“ tuo metu reiškė žolių trauktines, gaminamas medicininiais tikslais. Rusijoje vodka šiuolaikine prasme pirmą kartą raštuose paminėta 1751 m. imperatorienės Jelizavetos dekrete, skirtame spirito varyklų nuosavybės reguliavimui. XIX a. viduryje vodka



[1]  2  3  4  5  6  Toliau



Skelbimai
 
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
Bakalauro ir magistro dar  diplominis2012
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RasauStudentams




Darnipora.lt