Aprašymas:

1.įvadas 2.LR mokesčių sistema 3.mokesčių klasifikavimas 4.lietuvoje taikomi mokesčiai 5.PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS 6.ĮMONIŲ PELNO MOKESTIS 7.NEKILNOJAMO TURTO MOKESTIS 8.VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 9.PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS 10.KE

Darbas:

Reikia turinio

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pertvarkyta visa šalies finansų sistema - biudžetas, jo sandara, mokesčiai, bankai, ūkio subjektų, įmonių finansai. Priimtas LR biudžetinės sandaros įstatymas (1990 07 30 Nr. I-430), kuriame nustatyta, kad šalies biudžetinė sandara apima valstybės ir savivaldybių (miestų ir rajonų) biudžetus; Lietuvos biudžetuose sukaupta nacionalinių pajamų dalis skiriama švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pertvarkyti visi mokesčiai. Tiksliau sakant, sukurta nauja mokesčių sistema. Pirmiausia buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, įvestas juridinių asmenų pelno mokestis (JAPMĮ 1990 07 31 Nr. I-442). Jį iki 2001 m. gruodžio 31 d. mokėjo visi juridinio asmens teises turintys ūkio subjektai. Nuo 2002 m. sausio įsigaliojo naujasis pelno mokesčio įstatymas (PMĮ 2001 12 20 Nr. IX-675).
Panaikinus buvusį gyventojų pajamų mokestį, buvo įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis (FAPMLĮ 1990 10 05 Nr. I-641), kuris galiojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ 2002 07 02 Nr. IX-1007).
Vėliau buvo pertvarkytas apyvartos mokestis. Jį panaikinus, įvestas bendrasis akcizas, o šis pakeistas pridėtinės vertės mokesčiu (1993 12 22 įstatymas Nr. I-345), kurio nuostatos galiojo iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ 20012 03 05 IX-751)
Lietuvoje priimti ir kiti mokesčių įstatymai. Be minėtų dar mokami: akcizai, muitai, žemės mokestis, cukraus mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, nekilnojamo turto mokestis, atskaitymai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir kt. Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, dabar yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.
Šalies Seimas priėmė LR mokesčių administravimo įstatymą (1995 06 28 Nr. I-974). Jame įtvirtintos pagrindinės mokesčių mokėtojų ir mokesčio administratorių teisės bei pareigos.
Didžiąją dalį šalies biudžeto pajamų sudaro netiesioginių mokesčių įmokos. Tai pirmasis mokesčių struktūros bruožas. Antra vieta teko fizinių asmenų pajamų mokesčiui, trečia - kitiems mokesčiams ir įmokoms, ketvirta - juridinių asmenų pelno mokesčiui. Taigi iš netiesioginių mokesčių gausiausias - pridėtinės vertės mokestis, iš tiesioginių - fizinių asmenų pajamų mokestis. Antrasis mokesčių struktūros bruožas - labai sparčiai auga netiesioginiai mokesčiai. Mūsų šalyje vyrauja vartojimo mokesčių įplaukos. Tai didina gyventojų mokesčių krūvį.
Reikėtų priminti, kad mokestinių įplaukų lyginamasis svoris priklauso nuo BVP didėjimo veiksnių: a) mokesčių ir kainų nuolatinio augimo Lietuvoje ir tų rodiklių stabilumo Vakarų Europos ir kitose pasaulio šalyse; b) mokesčių struktūros. Lietuvoje vyrauja netiesioginiai (vartojimo) mokesčiai, o daugelyje užsienio šalių daugiausia nacionalinio biudžeto įplaukų gaunama iš tiesioginių mokesčių; c) mokestinės bazės lygio; d) įmonių mokesčių lygio, atsižvelgiant į mokesčių bazę, ir kt.
Dabartinei mokesčių sistemai būdinga nemažai trūkumų. Mokestinė bazė buvo susilpninta jau pirmaisiais ir vėlesniais metais po nepriklausomybės atkūrimo. Tai lėmė keturi veiksniai.
• Netinkamai pasirinktos Lietuvos ūkio plėtojimo kryptys. Nekritiškai buvo įvertintos užsienio specialistų "padiktuotos" prioritetinės Lietuvos ūkio plėtros kryptys: energetika, transportas ir ekologija. Šios sritys domina užsienį, joms teikiami kreditai, kuriuos valstybė garantuoja grąžinti.
• Mokesčių bazę silpnina ūkio subjektų finansų būklė. Antai jau daugelį metų šalis skęsta skolose. Ūkio subjektai skolingi vieni kitiems, šalies ir socialinio draudimo biudžetams, savo darbuotojams.
• Pertvarkant šalies ūkio sistemą dirbti rinkos sąlygomis, valstybė nepajėgė reguliuoti ir net riboti materialinių išteklių nepateisinamo brangimo, pirmiausia energetinių išteklių. Tai sudarė sąlygas iš esmės visiškai nevaldomai didinti gamybos išlaidas ir cirkuliacijos kaštus. Kartu brango ir biudžetinių įstaigų išlaikymas, ūkio subjektų veikla, prekės, gyventojų komunalinės ir kitos paslaugos. Kitas veiksnys - nebuvo išsaugotas pramoninės ir žemės ūkio produkcijos gamybos potencialas. Dėl šių priežasčių susilpnėjo ūkio subjektų apmokestinamųjų pajamų (pelno) bazė bei gyventojų perkamoji galia.
• Gyventojų mokestinę galią ypač mažina nevaldomas kasmetinis prekių ir paslaugų kainų augimas. Daugiausia įtakos tam turi nepagrįstas akcizų didinimas, nekontroliuojamai prekių pardavėjų ir paslaugų tiekėjų tvarkoma kainodara. Dėl kylančių kainų ir tarifų be jokių pastangų galima padidinti vartojimo mokesčių įplaukas. Juk aukštesnės pardavimo ir paslaugų kainos didina ir pridėtinės vertės mokestį, vadinasi, silpnina mokesčių bazę. Ypač mūsų sąlygomis, kai vyrauja vartojimo mokesčiai.

I. LR MOKESČIŲ