Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Klaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos provincija
( iki 1923 m.)


Autorius

1999
1252 metais įkurtas Klaipėdos miestas – pilis beveik 700 metų buvo vokiškos kultūros ir vokiškos dvasios kupinas miestas. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkėse gyveno daugiausia lietuviai.
Tačiau Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare pakeitė Europos situaciją. Vokietija turėjo sumokėti ne tik didžiules reparacijas šalims nugalėtojoms, bet ir neteko eilės teritorijų – Elzaso, Lotaringijos, Šlezvigo, Poznanės, Aukštutinės Silezijos ir Vakarų Prūsijos dalies – kaimyninių valstybių naudai. 1919 metų gegužės 28 d. pasirašytoje Versalio taikos sutartyje 28 ir 99 straipsniais naujai sudarytas Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos Reicho ir laikinai perduotas valstybių – nugalėtojų žinion. Tiesiogiai Lietuvai šis kraštas nebuvo perduotas dėl:
1. Vokietijos delegacijų protestų, kurie teigė, jog Klaipėdos

miestas grynai vokiškas, lietuviai beveik neturi gyventojų persvaros krašte ir tik “nedidelė lietuvių politikų grupė, neturinti jokios atramos” nori susijungti su katalikiškais Rusijos lietuviais.
2. Dėl to, kad Lietuva, turinti teritorinių ginčų su Lenkija, dar nebuvo pripažinta de jure iš Antantės valstybių pusės.
3. Dėl Lenkijos delegacijos Versalio Taikos kon-ferencijoje reikalavimų. Ji siekė gauti kuo daugiau teisių į Klaipėdos kraštą, kurios uostas buvo labai svarbus lenkų medienos eksportui. Be to, ir aktyvi Lenkijos rėmėja – Prancūzija – buvo labiau suinteresuota Klaipėdą atiduoti ne Lietuvai, bet bendrai Lietuvos – Lenkijos valstybei.
Klaipėdos krašto atsiskyrimas ir vėlesnis jos atitekimas Lietuvai tapo galimas, visų pirma, Taikos konferencijos pirmininko Prancūzijos premjero Žoržo Klemanso( Clemenceu ) dėka. “Senasis Tigras” Klemanso buvo nusistatęs antivokiškai ir buvo suinteresuotas kuo labiau susilpninti Prancūzijos priešininką - Vokietiją. Jo išvados apie tai, jog Klaipėdos kraštas visada buvo lietuviškas, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą – turėjo įtakos krašto atskyrimui nuo Vokietijos.
Versalio taikos sutarties 39 straipsniu iš Vokietijos buvo atimtas Klaipėdos kraštas, tačiau Lietuva jo negavo. Jį perėmė Prancūzija, numačiusi tokiu būdu priversti Lietuvą tenkinti Lenkijos pretenzijas.
1919 – 1923 metais krašto padėtis buvo panaši į laisvojo Dancingo miesto su savivalda ir administracija ir į plebiscitinių kraštų (kaip Saro žemė) padėtį. 1920 metais vasario 15 dieną Vokietijos komisaras grafas V. Lambsdorfas perdavė krašto valdymą Prancūzijos generolui D. Odri( Odry ), atvykusiam į kraštą su nedideliu Alpių

Komentarai

Paskelbtas joa 2 metai 11 mėnesiai prieš
labai šaunus referatas - viskas nupilta nuo vienos knygos ir dar žodis į žodį. pala ar nuo internetinio straipsnio, kuriame iš tos knygos viskas? patariu, jei mokykloj rašot tai gal ir tiks, bet universitetui net nebandykit tokio nešt, nieko nepakeitę, skolą iškart įpils.