Stiklo optinis tyrimas

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

TURINYS

• ĮVADAS
• STIKLO ISTORINIAI DUOMENYS
• STIKLAS. JO APIBRĖŽIMAS
• STIKLO GAMYBA IR JO CHARAKTERISTIKA
• STIKLO GAMINIŲ FORMAVIMO BŪDAI
• STIKLO KLASIFIKACIJA
• STIKLIŠKOSIOS MEDŽIAGOS
• STIKLO RŪŠYS, JŲ ŠIOULAIKINIAI TAIKYMAI
• IŠVADOS
• NAUDOTA LIERATŪRA

ĮVADAS

STIKLAS – tai trapi,kieta, amorfinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs, sudaryti iš neorganinių medžiagų. Stiklas tai toks lidynys, kuris sustingęs į kietą gaminį be išsikristalizavimo.
Stiklas naudojamas visur ir įvairiai – šviesos praleidimui, apsaugai nuo VU spindulių, apšvietimui, pušybai indam, stendam, langam...
Todėl šiame tyrime aptarsiu stiklo optinias galimybes ir patį stiklą (jo paskirtį, gamybą, stiklo charakteristiką, stiklo istoriją, jo panaudojimą...)

ISTORINIAI DUOMENYS.

Nuo IV t-mečio pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje

pradėta lydyti neskaidrų spalvotą stiklą nedideliuose moliniuose Ūgliuose; iš jo buvo presuojami arba lipdomi karoliai, skulptūros ir kiti emaliu bei auksu puošti dirbiniai. Tuo pat metu stiklą gaminti pradėjo ir kinai. 1200 pr. m. e. pradėta atvirose formose presuoti vazas, puodukus, lėkštes iš mėlyno ir žydro stiklo. I a. pr. m. e. Romoje ir Aleksandrijoje (aleksandriečiai išrado stiklo pūtimo vamzdelį) pradėta pūsti geros kokybės skaidraus bespalvio arba spalvoto stiklo dirbinius (mozaikinio stiklo indai iš Aleksandrijos; Portiando vaza, I a.). I a. pr. stiklo gamyba paplito ir V. Europoje. V a. stiklo gamybos centru tapo Bizantija (buvo kuriama spalvotos smaltos, mozaika ir indai). Islamo šalyse (ypač Sirijoje) stiklo dirbiniai dažniausiai buvo puošiami spalvotu emaliu ar įlydyta aukso folija. Vid. amžiais iypač gotikos laikotarpiu) Europoje paplito vitražai, puošiantys įvairių reprezentacinių (ypač kulto) pastatų langus. XV—XVI a. meninio stiklo dirbiniais garsėjo Venecija ; ten buvo kuriami filigraninio stiklo dirbiniai, kurie vėliau paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. XVII a. šlifuoto ir graviruoto stiklo, Anglijoje ir Olandijoje. XVII a. D. Britanijoje pradėta lydyti geresnį stiklo akmens anglimis kūrenamose tiglinėse lydymo krosnyse (jose buvo palaikoma aukštesnė t-ra). XVIII a. Šveicarijoje imta gaminti optinį stiklą. XIX a. Vokietijoje išrastas būdas stiklo dirbinius padengti metaliniu sidabru.
XIX a. vid. broliai Zymensai sukonstravo dujomis kūrenamą tiglinę krosnį su regeneratoriais, pirmąją periodinio veikimo voninę krosnį su degikliais šachtoje, nuolatinio veikimo stiklo lydymo krosnį. XIX a. pab.—XX a. pr. pradėta pramoninė stiklo gamyba. XX a. pr. Belgijoje užpatentuotas lakštinio