Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Turinys


1. Įvadas

2. Lietuvos gyventojų lenkinimas

2.1 bažnyčios vaidmuo
2.2 Vilniaus vyskupystė
2.3 Žemaičių (Kauno) vyskupystė
2.4 Seinų vyskupystė
2.5 slaptųjų draugijų veikla


3. Lietuvos gyventojų rusinimas

3.1 rusų kolonizacija Lietuvoje
3.2 pravoslavų bažnyčios
3.3 katalikų ir pravoslavų padėtis
3.4 bažnyčių bei vienuolynų uždarinėjimai
3.5 katalikybės varžymai

4. M. Valančiaus epocha

4.1 bažnyčios posūkis į lietuvybę
4.2 blaivybės sąjūdis
4.3 kova prieš rusinimą

5. Išvados

6. Literatūra



1. Įvadas

XIX ir XX amžiaus sandūroje lietuvių tauta išgyveno sunkiausius laikus, nes tuo metu rusų valdžia Lietuvoje buvo sudariusi politines ir ekonomines sąlygas tautai savaime sunykti. Iš tikrųjų lietuvių tauta nebuvo mirusi

ir nesirengė mirti. Ji tik buvo netekusi daugumos savo aukštesnių visuomenės sluoksnių ir šviesuomenės, kurie dėl susiklosčiusių istorinių sąlygų prisiėmė svetimą kalbą ir kultūrą. Ligi 1905 metų revoliucijos lietuviai kovojo tik dėl savo tautinės egzistencijos. Ne tik rusai, bet ir lenkai skelbė sau naudingas pažiūras apie lietuvių tautinį identitetą ir kaitaliojo istorinius faktus toms pažiūroms paremti. Tačiau lietuvių tautinis sąjūdis tiek išaugo ir sutvirtėjo, kad XX a pradžioje jie turėjo pripažinti lietuvius atskira tauta ir sutikti su jos noru ne tik kultūriškai vystytis, bet ir taip pat siekti nusibrėžtų politinių tikslų.
Kapitalizmo raida iš esmės pakeitė Lietuvos visuomenės struktūrą, luominį ir tautinį gyventojų susiskirstymą, apie kurį galime spręsti iš 1897m. surašymo duomenų. Iš viso Lietuvoje tada gyveno maždaug 2.7 mln. žmonių.
Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis procentais:
Ų Lietuviai- 58.3
Ų Žydai- 13.3
Ų Lenkai- 10.3
Ų Gudai- 9.1
Ų Rusai- 4.3
Ų Vokiečiai- 1.9
Ų Latviai- 1.3
Ų Ukrainiečiai- 1.2
Ų Kiti- 0.3.
Kai kurie istorikai patį istorijos vyksmą laiko individų, socialinių grupių bei tautų kova dėl laisvės. Laisvės idėjos plitimas ir slopinimas ypatingai matyti XIX a. pabaigoje.
Lietuvos gyventojai, patekę rusų valdžion, savo nepasitenkinimą reiškė sukilimais ir įvairiais sąmokslais : steigėsi įvairios slaptos organizacijos, kurių tikslas buvo kova su Rusijos absoliutizmu ir iš jo išsilaisvinimas. Po nepasisekusių pasipriešinimų caro valdžiai, Lietuvoje politinio ir kultūrinio gyvenimo sąlygos sunkėjo: rusų valdžia mažino mokyklų skaičių, atiminėjo sukilėlių dvarus, uždarinėjo vienuolynus, atiminėjo bažnyčias, trėmė Lietuvos