Etika

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

(remiantis E.Levino knyga ,,Etika ir begalybė”)

Darbas:

Etika- ypatinga filosofijos dalis, tai praktinė filosofija, apimanti visas gyvenimo sritis. Per etiką reiškiasi asmenybės žmogiškoji esmė, vertybinės orientacijos. Mano manymu, didžiausia vertybė yra meilė, todėl etikos prasmę aš suprantu kaip žmogiškosios būties išsaugojimą per meilės prizmę.
Meilės, kaip didžiausios vertybės, teigimą galima pagrįsti įvairiais aspektais. Ypač svarbi šiuo klausimu yra vieno žymiausių ir įtakingiausių dabarties mąstytojų- E.Levino- filosofinė pozicija.
Meilės sąvoką galime suvokti labai įvairiai: nuo abstrakčiosios meilės dievui iki vyro ir moters meilės, kurios egzistavimas neabejotinai susijęs su erosu (nepaisant metaforų, kad meilė yra pažinimas). E.Levinas teigia, jog esant erosui, tarp būtybių iškyla tam tikra kitybė, neredukuojama į loginę ar skaitinę skirtį, formaliai atskiriančią kiekvieną individą nuo bet kurio kito. Vyriškai būtybei moteriškumas yra kita ne

tik dėl to, kad jo prigimtis kitokia, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme moteriškumo prigimtis yra kitybė. Erotiniame santykyje svarbus yra ne kito asmens kitas bruožas, o jojo kitybės bruožas (E.Levinas, ,,Etika ir begalybė”,1994 m., ,,Baltos lankos”, Vilnius, 64 psl.).
Bet ar ši mintis, kad meilė nepanaikina dualybės ir, kad ji kaip dviejų būtybių susiliejimas yra klaidinga romantikų idėja, nėra pernelyg skeptiška? Argi posakis ,,susiliejusios dviejų žmonių širdys” tėra tik skambi literatūrinė metafora? Štai čia ir yra tas susikirtimo taškas, kuris atskiria filosofiją nuo jutiminio žmogaus pasaulio, kuriame ryški jausmų pompastika ir pastangos atitrūkti nuo realybės (gal tai ir yra tikroji meilės supoetinimo priežastis). Tokiu būdu mokslas atskiriamas nuo intuityvaus žinojimo (jutimo). Tada galime iškelti kitą klausimą: argi žinojimas ir pažinimas kyla ne iš intuityvaus žmogaus mąstymo?
E.Levinas ,,ne-pažinimo” sąvoką tarp dviejų žmonių traktuoja kaip pažinimo stoką. Pažinimui kita yra tai, kas nenumatoma. Tačiau erose kitybė nėra tas pats, kas nenumatomybė. Meilė yra meilė ne dėl to, kad žinojimas yra nenusisekęs. Erosas nėra nei kova, nei susiliejimas, nei pažinimas. Tarp santykių jam tenka ypatinga vieta: tai santykis su kitybe, su paslaptimi (E.Levinas, ,,Etika ir begalybė”, 1994 m. ,,Baltos lankos”, Vilnius, 65 psl.). Štai čia E. Levino mąstymas priartėja prie jausminio aspekto- nutolsta nuo tam tikrų mokslinių kriterijų.
Į meilės sąvoką galime pažvelgti ir iš psichologinės erdvės. Apie meilę daugiau rašė rašytojai, poetai ir filosofai negu mokslininkai. Psichologija, kuri remiasi gamtos mokslų principais apie tai ilgai tylėjo. Bet XX a. antroje pusėje atsirado humanistinė