Vadybos mokslo atsiradimas

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Vadybos mokslo atsiradimas ir vystymasis istoriniu požiūriu; Ankstyvosios vadybos teorijos. Informacija vadyboje.

Darbas:

Istorinis patyrimas vertingas visiems, tačiau jis ypač svarbus jauniems gamybos vadybos specialistams. Mat žinant mokslo raidos istoriją ir patirtį, galima sutaupyti daug laiko, nešvaistant jo beprasmiams Lietuvoje ir užsienyje jau seniai žinomiems ieškojimams ir atradimams.
Jau daug šimtmečių žmonės kuria ir iš naujo perkuria organizacijas. Peržvelgus pasaulio istoriją, galima rasti pasakojimų apie žmones, formaliose organizacijose, tokiose kaip graikų ir romėnų armijos, Romos katalikų bažnyčia. Žymiai anksčiau nei terminą “valdymas” imta visuotinai vartoti, jau buvo rašoma apie tai, kaip organizacijas padaryti efektyvias ir efektingas. Du žymius ir pamokančius darbus paliko mums Niccolo Machiavelli ir Sun Tzu. Knygą “Pokalbiai” (“Discourses”) Machiavelli parašė 1531m., gyvendamas ankstyvojoje Florencijos respublikoje. Jo suformuluotus principus galima taikyti šių dienų organizacijų valdymui:
1. Organizacija stabilesnė,

jei jos nariai turi teisę reikšti skirtingas nuomones bei spręsti jos vidaus konfliktus.
2. Nors organizaciją įkurti gali vienas žmogus, “ ji gyvuos ilgai jei ja rūpinsis daugelis ir daugelis trokš ją išlaikyti “.
3. Silpnas vadovas gali sekti stipriu, bet ne kitu silpnu, ir išlaikyti autoritetą.
4. Vadovas, siekiantis pakeisti įkurtąją organizaciją “ turėtų išlaikyti bent senųjų papročių šešėlį “.
Kitą klasikinį darbą, pateikiantį supratimą apie valdymą – “ Karo menas “ ( “ The Art of War “ ) – parašė kinų filosofas Sun Tzu daugiau kaip prieš 2000 metų. Štai kai kurie Sun Tzu teiginiai:
1. Kai priešas puola, mes traukiamės !
2. Kai priešas sustoja, mes neduodame ramybės !
3. Kai priešas mūšio stengiasi išvengti, mes puolame !
4. Kai priešas traukiasi, mes persekiojame !
Nors šios taisyklės buvo skirtos karo strategijai, jų laikytasi planuojant darbo su verslo konkurentais strategiją. Nors nei Machiavelli, nei Sun Tzu nebandė sukurti vadybos teorijos, jų įžvalgumas pateikia mums gerą istorijos pamoką.
XIX a. JAV pramonė kūrėsi užsienio šalių kapitalo sąskaita, nes investuotojai tikėjosi didelių pelnų. Taip atėjęs kapitalas padėjo vystyti šalį, bet savotiškai ir trukdė. Įmonių vystymasis buvo trukdomas dėl įrengimų pertekliaus, sistemingo etatų skaičiaus didinimo, dėl neracionalaus medžiagų naudojimo, dėl savotiško valdymo anarchizmo, kai vadovas duoda savo pavaldiniams visiškai neapibrėžtas užduotis ir vėliau reikalauja, kad jie patys su jomis susidorotų.
XX a. Pradžioje JAV, būdama techninės pažangos lydere, susidūrė su vadybos problemomis, kurios jau stabdė vystymąsi. Valdymas tapo ne mažiau svarbus negu technika. F. Tayloras paskelbia, kad “