Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Šiuo metu labai svarbu yra efektyvus energijos išteklių vartojimas ir taupymas. Įgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės Krašto apsaugos sistemos veiklos kryptys būtų:diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones;susidarant dideliems kiekiams degiųjų atliekų, būtina naudoti jas energijai gaminti ir taip mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei spręsti atliekų šalinimo problemą;visose šilumos tiekimo grandyse būtina įrengti apskaitos prietaisus;nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, ekonominiu bei aplinkosauginiu aspektu pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą, sudaryti galimybę reguliuoti šilumos kiekį pagal savo poreikius;smulkūs daliniai, esantys toli nuo dujotiekių ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, jei jų prisijungimas prie minėtų sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas, atsižvelgę į vietos sąlygas gali naudoti:naftos

produktus,biokurą (malkas, medienos atliekas, durpes),elektros energiją.būtina maksimaliai panaudoti turimus vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius, skatinti jų naudojimą, plėsti kitų energijos išteklių (hidroenergijos, atliekų energijos, biologinių dujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) naudojimvejo jegaines Esama situacija. Siekiant pagerinti gamtosaugines sąlygas, Vakarų Europos šalyse (Danija, Vokietija, Olandija ir t.t.) plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. UAB "Vėjas" 1991 m suprojektavo pirmąją vėjo jėgainę Lietuvoje, kuri buvo pastatyta Prienų rajone. Po to įsikūrė UAB "Jėgainė", kuri tęsė šį darbą. Buvo suprojektuotos kelios 60 kW galios jėgainės, viena iš jų pastatyta Kaune. Klaipėdos technikos universitete buvo suprojektuota 10 kW galios vėjo jėgainė, kuri pastatyta Klaipėdos rajone. Visų šių suprojektuotų ir pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo visa eilė techninių problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir t.t. Šių problemų sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių ir kt. Šie uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje
ir kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami.
Lietuvoje, įsisavinant vėjo energiją, atliktas pirminis vėjo energijos išteklių įvertinimas, naudojant meteorologinių stočių daugiamečius duomenis, sudarytos jų skaičiavimo metodikos. Tyrimai rodo, kad vėjo energijos panaudojimas mūsų šalyje galimas ir ekonomiškai pateisinamas.