Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Filosofinis ir mokslinis šeimos medicinos pagrindimas. Holistinis požiūris į ligą
Šarūnas Mačinskas
KMU Šeimos medicinos klinika


Holizmas (gr. holos – “visas”) – viena iš idealistinės filosofijos teorija, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą, netolygią jos elementų sumai.
Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, psichinė ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios, taigi pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti, atsižvelgiant į fizinius, psichinius bei socialinius aspektus. Holistinių principų visų pirma turėtų laikytis šeimos gydytojai, tačiau jie ne visuomet klinikinėje praktikoje gali ar sugeba juos pritaikyti.
Viena iš šio reiškinio priežasčių – biomedicininio požiūrio įtaka medicinos studijoms.
Per ikidiplominio mokymo laiką studentus moko siauros medicinos srities specialistai, pasižymintys
tik savo srities “tuneliniu matymu”. Studijuojant žmogaus kūnas išskaidomas ne tik į atskirus organus, bet dar smulkiau – gvildenami tų organų sutrikimai (ligos). Didaktinis mokymo procesas – iš pradžių atskirų organų sistemos ir struktūros, vėliau – fiziologija, dar vėliau – funkcijų ir struktūros sutrikimai – formuoja pasyvų šablonišką mąstymą. Vėliau, klinikinėje praktikoje nebesugebama susieti kelių organų sistemų “netipiškų” simptomų į vieną visumą. Pirmasis tokio mokymo trūkumas – mokomasi analizuoti požymį, o ne problemą, kuri gali sukelti vieną ar kitą simptomą. Antrasis trūkumas – per mažai laiko skiriama bendrosioms medicinos studijoms ir šeimos medicinos praktikai. Atlikdami praktiką, studentai tiesiogiai susiduria su pacientais, turinčiais įvairiausių sveikatos sutrikimų, bet ne su išgryninta diagnoze ar hipoteze, kurią tereikia patvirtinti ar atmesti. Remiantis XIX amžiuje iškeltomis Virchof’o ir Koch’o teorijomis, esame mokomi surinkti visus nustatytus simptomus į vieną koncepsiją, kuri padėtų išsiaiškinti ligos priežastį. Tai vadinama priežastiniu mąstymo būdu. Tokiomis teorijomis galima paaiškinti daugumą ligų ir sukurti jų gydymo būdus. Šių teorijų realizavimo medicinos praktikoje rezultatai buvo įspūdingi. Vidutinė gyvenimo trukmė išaugo nuo 40 metų viduramžiais iki 65-80 metų šiais laikais.

Dauguma anksčiau buvusių neišgydomų ir mirtinų ligų dabar gydomos sėkmingai. Tai mažino mirtingumą, pailgino gyvenimo trukmę, tačiau visuomenė ėmė senėti, gausėja neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių. Šiuo metu pacientai dažniausiai skundžiasi ne vienu, o keliais sveikatos sutrikimais, kurie lemia jų fizinę, psichinę ir


[1]  2  3  4  5  6  7  Toliau



Skelbimai
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
Bakalauro ir magistro dar  diplominis2012
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RasauStudentams
 




Darnipora.lt