Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Visa Moletu miestelio istorija, nera tik priedų

Darbas:

Turinys

1. Turinys
2. Įvadas
3. Daina apie Molėtus
4. Vardo kilmė
5. Legenda apie herbą
6. Legenda apie Siesartį
7. Pirmosios žinios
8. Dvaras
9. Žydai
10. Šv. Jono Nepamuko paminklas
11. Bažnyčia
12. Pavasarininkų kalnas
13. Mokyklos
14. Kultūros židinys
15. Marija Apeikytė
16. Šiandien
17. Kultūros paminklai Molėtų mieste
18. Molėtų miesto turistinė schema
19. Molėtų rajono turistinė schema
20. Išvados
21. Naudota literatūra


Įvadas

Važiuodami iš Vilniaus į Uteną, Rokiškį, Zarasus pirmiausia pasiekiame Molėtus.
Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupui.

R. Gražys


Daina apie Molėtus


Ežerėliuose tu atsispindi

Su žuvėdra, pakrantės miškais.
Per kartus, per garsus siautulingas
Ant savų pelenų išlikai.


Siesartėlė srovena iš lėto,
Nesustoti – tokia jos dalia.
Čia Molėtai, čia mūsų Molėtai-
Samanėlė amžių žalia.


Kai ilgokai abu nesimatom,
Man tave atpažinti sunku.
Tu keitiesi, gražėji kas metai,
Bet visad išlieki man draugu.

Vardo kilmė

Molėtų vardo kilmė nėra tikrai žinoma. Pagal padavimą, kadaise Molėtai buvęs didelis miestas. Jis užėmęs plačią teritoriją, kurioje buvusios net septynios bažnyčios. Galbūt vietovardis turėjęs kilti iš žodžio „molis“. Tačiau Molėtai yra ne molėtoje, o smėlėtoje vietovėje. Kai kuriose tarmėse bendrinis žodis „molė“ – reiškia pievą, kitose – molėtą žemę.
1884 m. Varšuvoje išleistame Varšuvos žinyne Siesarčio ežeras vadinamas „Maliaty“. Mokslininkai mano, kad ankstesnis ežero vardas buvęs Molėtas. Tai susiję su miesto vardo kilmės aiškinimu.
Legendoje apie Molėtų kilmę pasakojama, kad vienas bajoras, variuodamas i Uteną, užklimpo molyje ir negalėjo išsikrapštyti iš ten. Jis šaukėsi pagalbos žmonių, bet ir jie negalėjo padėti. Tada bajoras apsigyveno šitame krašte ir miestelį pavadino Molėtais.

Legenda apie herbą

„Negeisk svetimų lobių. Kas trokšta