Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Realaus laiko ryšiu vadinsime ryšį, kai abu abonentai vienu metu turi būti prie ryšio priemonių, o informacijos perdavimo tarp jų laikas yra toks trumpas, kad su juo galima nesiskaityti [5,p.34].
Realaus laiko ryšio sistemos vadinamos sistemos sudarančios galimybes žmonių bendravimui per atstumą. Tačiau bendravimo sąvoka yra labai plati. Istorija parodė, kad populiariausia nuotolinio bendravimo priemonė yra telefonas. Po truputį populiarėja vaizdo telefonai, tačiau jų ateities perspektyvos dar labai miglotos. Kitų realiame laike vykstančių bendravimo priemonių naudojimas kol kas tik diskutuojamas. Išpopuliarėjus Internetui atsirado balso telefonijos ir duomenų perdavimo tinklų integracijos poreikis [8,p.24]. Nagrinėjant tyrimus, atliktus šiuolaikinių telekomunikacijų tendencijų srityje, matome, kad kalbos perdavimo paketinės komutacijos tinklais augimas nusileidžia tik mobiliųjų telekomunikacijų augimui. [6] Todėl nagrinėsime

tik tokias ryšio sistemas kurios įgalina perduoti vaizdo ir garso signalus realiame laike. Užsienio literatūroje į realaus laiko ryšio sistemų sąvoką įeina sistemos, kuriose ryšys užmezgamas ir vykdomas paketinės komutacijos tinklais. Kasdieniniame gyvenime pagrindiniai realaus laiko ryšio sistemų pavyzdžiai yra balso (IP telefonija) ir vaizdo telefonijos (vaizdo konferencijos).
IP telefonija – tai balsinis ryšys tarp abonentų, kuomet kalbos informacija perduodama IP paketais [9,p.24]. Pagrindinis skirtumas su tradicine balso telefonija yra tas, kad kalbos informacija yra siunčiama ne komutuojamos grandimis. Šiuo metu labai aktualus IP telefonijos pripažinimo klausimas. JAV buvo bandoma priversti FCC pagreitinti problemų, susijusių su IP telefonijos teisiniu reglamentavimu, sprendimą. Amerikos mažųjų ir vidutiniųjų telefonijos paslaugų teikėjų asociacija yra pagrindinė organizacija koordinuojanti veiksmus susijusius su IP telefonijos pripažinimu. ACTA pasiekė tai, kad paslaugų teikėjai, kurie naudoja įrangą, įgalinančią interaktyviąsias komunikacijas realiame laike, turi būti reguliuojami FCC normų [23]. Europoje situacija šiek tiek kitokia. 1997 metais Europos komisija išleido projektinį dokumentą dėl IP telefonijos. Pagrindinė Europos komisijos nuostata buvo ta, kad balso perdavimas per Internetą nėra telekomunikacijų paslauga ir jai nebus taikomi telefonijos rinkai taikomi įstatymai. Didžiųjų Europos telekomunikacijų paslaugų teikėjų asociacija pažymėjo, kad gali būti išskirti du IP telefonijos organizavimo tipai. Pirmasis tipas apima tik asmeninius kompiuterius, modemus ir programinę įrangą. Antrasis tipas apima IP ir PSTN tinklų slenksčius, kuriuos naudojant paslaugos vartotojas gali naudoti paprastą