Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Apie rašytojo gyvenimą

Darbas:

(1909-1947)

Mokydamasis 1926-1930 m. Kauno meno mokykloje kaimo varguolių vaikas įsijungė į kairiosios opozicijos sparną, persiimdamas antiburžuazine ideologija. Talentingam mažamoksliui socializmas sušvito vieninteliu išsigelbėjimu iš socialinės neteisybės krizių, du kartus (1936 ir 1938 m.) pabuvojus Sovietų Sąjungoje. 1940 m. vasarą, jau įstojęs į komunistų partiją, vyko į Maskvą kaip seimo įgaliotosios delegacijos narys prašyti, kad Lietuvą priimtų į SSRS. Redagavo pirmąjį sovietinį lietuvių literatūrinį žurnalą „Raštai". Karo metais, pasitraukęs į Alma Atą, stengėsi gauti komandiruotę į JAV, bet kompartija nepasitikėjo rašytoju, palikusiu savo partinį bilietą Lietuvoje. Pokario metais paskirtas Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku, turėjo vykdyti represines funkcijas: smerkti „lietuvišką buržuazinį nacionalizmą", pulti svyruojančius rašytojus, teikti kaltinamuosius parodymus saugumo tardytojams.

Šių pareigų slėgimo impulsyvi P.Cvirkos prigimtis neatlaikė - mirė netikėtai anksti.

Pirmoji novelių knyga „Saulėlydis Nykos valsčiuje" (1930) parašyta ekspresyviu poetiniu stiliumi. Pasakojimą reguliavo jaunatviška ekspansija, kupina savimi apsvaigusios jėgos, besiveržianti į veiksmo ar vidinio išgyvenimo laisvę, jau nepaklūstančią išorinėms aplinkybėms.

Romanas „Frank Kruk, arba graborius Pranas Krukelis" (1934) buvo sumanytas kaip kapitalistinės sistemos satyrinė panorama, paremta JAV lietuvių kairiosios spaudos informacija, argumentais ir vaizdinėmis klišėmis, išradingai nuspalvinta biznierių, valdininkų, oficialių oratorių, pamokslininkų, laikraštininkų parodijuojančia stilizacija.

„Meisteris ir sūnus" (1936) - ne tik liaudies buities, bet ir jos kultūrinės atminties romanas, pakeliąs kaimo žmogų į bendrųjų vertybių lygmenį, kur jis tampa veikiančiu ir kuriančiu subjektu.

Lengvas ir impulsyvus žodžio judesys, plastiškas vaizdo tekėjimas ir švelnios komponavimo linijos romane „Žemė maitintoja" (1935) buvo sujungti su epinio pasakojimo lakonišku objektyvumu. Romane tiksliai subalansuotas priežasčių ir padarinių mechanizmas varo veiksmą ir atveria personažo psichiką tarytum be autoriaus įsikišimo. Žmogus socialinių aplinkybių tinkle, mirtinai desperatiškai besidaužantis, - tai klasikinio realistinio romano formulė, susiejanti santvarkos aplinkybes, personažo jausmus ir likimą į vieną dramatišką slinktį.

„... Mano romanas priešvalstybiškas ir antifašistiškas", - rašė P.Cvirka, reikšdamas nusivylimą žemės reforma, o ir visa nepriklausomos Lietuvos socialine santvarka. Bežemis valstietis, romano herojus, išeina savanoriu kariauti už nepriklausomą Lietuvą, tikėdamasis