Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

1. Bendrasis valdymas

Žmonės, kaip pagrindinė visuomenės gamybinė darbo jėga, materialinių gėrybių gamybos, paskirstymo, mainų ir vartojimo procesuose pažįsta ir palenkia sau gamtos ir visuomenės dėsnius. Žmonių veikla yra pagrįsta atskirų tikslų siekimu, kuris rezultatyvesnis ir efektyvesnis, kai atliekamas bendrai arba sukuriant organizacijas- žmonių kolektyvus ar bendrijas, kurių nariai sąmoningai derina pastangas tikslui pasiekti. Bendro darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip organizuota jo narių sąveika, tarpusavio ryšiai. Taigi, poveikis kolektyvo veiklai vadinamas valdymu.
Egzistuoja skirtingi valdymo apibrėžimai ir supratimai, tačiau bet kuriuo atveju, valdymas, kaip organizuojanti visų gamybos (darbo) procesų pradžia, turi apimti tokius elementus:
Ø Tikslas. Veikla (gamybai, darbui) turi turėti savo krypties orientyrą, pagal kurį ji turi būti vykdoma. Tikslas išreiškia pokyčio rezultatą, kurio yra siekiama
Ø Planas.

Tikslas turi būti siekiamas ne stichiškai, o pagal tam tikrą planą, suskirstantį veiklą į tam tikras struktūrines dalis, bei koreguojanti jų atlikimo laiką.
Ø Vadovas. Atskiras žmogus valdo savo veiksmus, bet kolektyvui reikia vadovo, atliekančio valdymo funkciją.
Ø Informacija. Informacijos pasikeitimas tarp valdančiosios ir valdomosios sferų yra būtinas sėkmingos veiklos elementas, kuris lemia operatyvų reagavimą į išorinius ir vidinius veiklos pokyčius.
Taigi, galime teigti, kad „valdymas <...> - tai priemonė ar visuma priemonių, valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija“ [ ].
Valdymas gali būti traktuojamas organizaciniu ir proceso požiūriu. Pirmu atveju- tai organizuoti į tam tikras struktūras žmonės (vadovai, specialistai, tarnautojai). Proceso požiūriu, valdymas apima visus įmonei reikalingus darbus bei uždavinius, išskyrus vykdomojo pobūdžio. Abiejų požiūrių integracija mums duoda dar vieną valdymo apibrėžimą: tai yra „procesas, kurio valdymo subjektas, organizuotas pagal tam tikras taisykles, užtikrina kryptingą valdomo objekto veiklą“ [ ].
Valdymo sampratoje svarbus žmonių tarpusavio santykių ir laiko aspektas. Laiko požiūriu, valdymas apima tam tikrą istorinį laikotarpį, remiasi praeitimi ir dabartimi, kad jo pasekmės būtų sukurtos ateityje. Žmonių santykių aspektu, valdymas apima abipusę valdomųjų ir valdančiųjų sąveiką bei vadovų veiksmų įtaką bendravime su pavaldiniais.
Nuo XIX a. pabaigos valdymas yra tapatinamas su keturiomis vadovo atliekamomis funkcijomis: planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole. Pagal tai galime teigti, kad valdymas yra