Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

darbo ivertinimas 10

Darbas:

GAMTINIAI VANDENYS
Pramoninis vanduo

Vanduo monitors istorijoje visada buvo itin svarbus. Jo reikia maistui gaminti, švarai namuose palaikyti. Nuo seno gyvenvietės statomos prie upių, ever, jūrų ir vandenynų. Nesant kitų transporto rūšių, vandens keliais prekės pervežamos pigiausiai. Pradėjus vystytis pramonei, intensyviai zemdirbystei ir gyvulininkystei, gamyklos ir fermos statomos prie vandens telkinių, milžiniški žemės plotai laistomi upių, ežerų, tvenkinių vandeniu.
Daugiausia vandens sunaudoja pramonė. Visų pirma, vanduo yra žaliava. Jis labai svarbus vandenilio gamyboje amoniako sintezei, be jo nevyktų hidratacijos ir hidrolizės reakcijos. Vanduo reikalingas druskos, sieros,azoto rūgščių, natrio, kalio šarmų ir kitų cheminių medžiagų gamyboje.
Antra, vanduo yra puikus daugelio kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų tirpiklis. Ši jo savybė taikoma mineralinių trąšų gamyboje, druskų elektrolizėje, maisto

pramonėje.
Trečia, vanduo žinomas kaip didelio šiluminio talpumo medžiaga. Dėl šios savybės jisai naudojamas įvairiose pramonės šakose kaip šilumos nešiklis. Vykstant egzoterminiams procesams šaltas vanduo naudojamas aušinimui., o vykstat endoterminiams karštas vanduo arba vandens garai – šildymui.
Gamtiniai vandenys skirstomi į tris grupes: atmosferinius, paviršinius ir požeminius.


Atmosferiniai vandenys


Susidaro iškrentant lietaus ir sniego krituliams. Tai lietaus, ištirpusio sniego bei ledo, gatvių ir želdinių laistymo vandenys. Jie būna užteršti atmosferoje esančiais junginiais, į orą patekusiais su pramonės įmonių, šiluminių elektrinių teršalais, įvairiomis mineralinėmis priemaišomis, nuodingomis medžiagomis, naudojamomis prieš miškų, laukų augmenijos kenkėjus. Lietuvoje apie atmosferinio vandens užterštumą galima spręsti pagal kritulių iškritimo metu vyraujančią vėjo kryptį. Pavyzdžiui, pučiant vakariui, iškrenta rūgštūs lietūs, nes vakaruose sukoncentruota daug pramonės įmonių, į atmosferą išmetančių daugybę sieros, azoto junginių. Pagrindiniai atmosferinio vandens teršėjai, matyt, yra chemijos, metalurgijos kombinatai, šiluminės elektrinės, žemės ūkio įmonės. Šie vandenys gali užteršti paviršinius ir požeminius vandenis.


Paviršiniai vandenys

Paviršiniai vandenys – upių, ežerų, jūrų vanduo. Juose, be atmosferiniams vandenims būdingų priemaišų, randama įvairių druskų. Ypač jų gausu jūros vandenyje. Vanduo, kuriame druskų kiekis mažesnis negu 1 g/l, laikomas gėlu.
Paviršinių vandenų užterštumas priklauso nuo vandens baseinus maitinančių šaltinių vandens kokybės. Pavyzdžiui, ariamų žemės plotų supamo ežero vandenyje