Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

Duobagyviai
Duobagyviai (lot. Cnidaria, Coelenterata) - tikrųjų daugialąsčių (Eumetazoa) gyvūnų tipas.
Į gėles panašios aktinijos, uolienas primenantys koralai ir pusiau skaidrios su čiuptuvais medūzos yra vieni įdomiausių vandenyno gyventojų. Visi duobagyviai gyvena vandenyje, dažniausiai sekliose jūrų vietose.
Svarbiausias bruožas, dėl kurio koralai, medūzos ir gėlavandenės hidros yra skiriamos duobagyvių tipui, – plati virškinamoji ertmė kūno centre. Kūnas susideda iš koncentriškai išsidėsčiusių dalių, o jos ląstelės sudaro primityvius audinius, kuriuose jos veikia kaip visumos elementai.
Visiems jiems būdinga panaši audinių sandara ir jų išsidėstymas. Duobagyviai turi išorinį ir vidinį ląstelių sluoksnį; tuos sluoksnius skiria drebulinė medžiaga.
Vieni tos pačios duobagyvių rūšies individai gali būti priaugę prie jūros dugno, o kiti – laisvai
plaukioti. Įvairiose duobagyvių rūšyse vyrauja arba viena, arba kita šių stadijų, todėl tokios įvairios yra duobagyvių formos.
Dauguma duobagyvių maistą gaudo čiuopikliais, esančiais aplink burną. Čiuopikliai su daugybe dilgiųjų ląstelių nematocitų paralyžiuoja grobį ir sugriebę jį prisitraukia. Visi čiuopikliai kartu čiumpa grobį ir stumia jį į virškinamąją ertmę. Po to burna susičiaupia, ir entodermos ląstelės išskiria virškinimo fermentų į centrinę virškinamąją ertmę. Fermentai suskaido maistą į tirpias medžiagas. Maisto likučiai pašalinami pro vėl atsivėrusią burną.
Medūzos taip pat yra duobagyviai. Jos būna įvairių formų ir dydžių, tačiau dažniausiai skėčio pavidalo; pakraščiuose lyg kutai kybo čiuopikliai. Burna yra skėčio apačios centre. Burnos kampai dažniausiai yra atsitraukę, driekiasi raukšlėmis; tai burnos skiautės.

Daugelis medūzų užauga didelės, ir joms reikalinga aktyvi maisto asimiliavimo, anglies dioksido ir maisto atliekų šalinimo sistema. Tą padaryt padeda išsišakojusios ertmės ir radialiniai latakai, jungiantys centrinę virškinamąją ertmę su siauru žiediniu lataku, kuris eina skėčio pakraščiu.
Medūza plaukia reaktyvinio variklio principu, pakaitomis išskleisdama ir suglausdama skėtį. Daugelis medūzų skėčio pakraščiuose turi plotelių, kuriais junta šviesos intensyvumą, kartu ir atstumą iki vandens paviršiaus. Jautrūs pusiausvyros organų statolitai neleidžia kūnui vartytis vandenyje.
Primityvių duobagyvių klasė. Jiems būdinga polipo stadija. Tik apie ketvirtadalis rūšių turi polipo ir medūzos stadijas. Keletos rūšių polipo stadija redukuota ir aptinkama vien medūzos. Maitinimosi, dauginimosi ir gynimosi polipai yra iš apačios


[1]  2  Toliau



Skelbimai
 
 
 
 
 
Aukšta darb? kokyb?  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RasauStudentams
 
 
 




Darnipora.lt