Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
BIOLOGIJOS KATEDRA





ROPLIŲ KŪNO DANGOS HISTOLOGIJA IR JOS DARINIAI
Referatas

Darbą atliko


Klaipėda, 2005
ĮVADAS
Pagrindinis šio referato tikslas – susipažinti su roplių ( Reptilia) klasei priklausančių gyvūnų kūno dangos audiniais ir jų dariniais. Referatas suskirstytas į atskiras dalis, kad būtų lengviau suvokti pateiktą medžiagą. Visų pirma, bendrai apibūdinamos roplių klasei būdingos savybės, tačiau norėdama palyginti skirtingų gyvūnų kūno dangą, suskirsčiau šią klasę į tris pagrindinius poklasius, o šiuos į šeimas .Tokiu būdu lengviau susipažinti su roplių kūno dangos histologija bei jos dariniais . Taip pat, šiame darbe, nagrinėjama, kaip evoliucijos metu kito jų kūno danga ir forma, ir kaip
ši klasė prisitaikė prie aplinkos bei kokias funkcijas atlieka kūno danga ir kaip ji susijusi su kitom organizmo gyvybinėm funkcijoms ir organizmų gyvenamąja aplinka.


Bendroji roplių (Reptilia) charakteristika
Roplių klasę jungia apie 6 tūkstančiai rūšių. Tai pirmieji tikri sausumos stuburiniai. Jie veisiasi sausumoje-deda kiaušinius, kvėpuoja tik plaučiais. Kvėpavime dalyvauja šonkaulius kilnojantys ir krūtinės ląstą išplečiantys bei susiaurinantys raumenys; viršutiniai kvėpavimo takai – trachėja ir bronchai yra gerai išsivystę. Krūtininiai šonkauliai siekia krūtinkaulį ir sudaro krūtinės ląstą. Kraujotakos sistema susideda iš dviejų kraujotakos ratų, širdis turi tris skyrius: du prieširdžius ir vieną skilvelį (tarp skilvelių esanti pertvara neaklina),dėl šios priežasties veninis kraujas maišosi su arteriniu, todėl gyvūnai yra šaltakraujai. Kūną dengia raginiai žvynai arba skydeliai. Tokia danga saugo kūną nuo išdžiūvimo, bet trukdo augti. Todėl beveik visi ropliai neriasi. Oda sausa, joje nėra liaukų. Ropliai judresni už varliagyvius, todėl geriau išsivystęs jų skeletas ir raumenys. Taip pat tobulesni galvos smegenys ir jutimo organai. Dauguma roplių – sausumos gyvūnai, tačiau kai kurios rūšys gyvena gėluose arba sūriuose vandenyse, yra tokių rūšių kurios gyvena medžiuose.
Jų protėviai buvo sausumos gyvūnai, tačiau laikui bėgant jie iš naujo prisitaikė gyventi vandenyje. Jie dauginasi lytiniu būdu, gemalas vystosi kiaušinyje, kuris yra gerai apsaugotas nuo sausros. Kai kuriems būdinga pusiau gyvavedystė (kiaušiniai būna kiaušintakiuose, kol išsivysto embrionai). Vystymasis be metamorfozės. Jaunikliai išsirita gyvybingi, sugebantys gyventi


[1]  2  3  4  5  6  Toliau







Darnipora.lt