Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

INDIJOS ISTORIJA

Senovė (iki V a.). Žmogaus gyvenimo pėdsakai Indijos teritorijoje siekia ankstyvąjį akmens amžių. Dirbiniai iš bronzos, rasti Indo upės slėnyje, datuojami III t-mečio pr. m. e. pradžia. III t-mečio 2 pusėje - II t-mečio 1 pusėje Š. Vakarų Indijos dalyje (dab. Pakistane), Indo upės slėnyje, ir kiek ilgiau Gudžarate egzistavo protoindiška - Harapos kultūra. Jos pagr. Centrai buvo miestai, didžiausi jų atkasti dab. Harapos (Pandžabas) ir Mohendžo Daro (Sindas) rajonuose. To meto visuomenės socialinė struktūra dar galutinai neišaiškinta, nors dauguma tyrinėtojų neabejoja, kad ji turėjo klasinės santvarkos požymių, o kultūra - bendrų bruožų su Mesopotamijos kultūra.
Apie XV - XII a. pr.m.e. iš šiaurės vakarų į Indiją pradėjo skverbtis arijai. Jie vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, amatais, mokėjo apdirbti geležį, turėjo nuosavo turto, vergų, kare naudojo kovos
vežimus. Arijai užvaldė didelius Indijos plotus Pandžabe, vėliau Gango slėnyje. Daugelis senovės Indijos visuomenės santykių ir kultūros ypatumų atspindi religinių himnų rinkiniuose - vedose.Vedų epochos Indijos visuomenė jau buvo susiskirsčiusi į uždarus luomus - varnas ir mažesnes endogamines grupes-kastas,kurias įtvirtinti padėjo brahmanizmas. Visuomenės politinei org.-jai buvo būdingas susiskaidymas į daugelį vergų valstybių (Š. Rytuose Magade, Košala, Anga, Vridžis, Kašis, Pančala; Š.Vakaruose Gandara ir kt.), kurias valdė radžos, karių diduomenė kšatrijai ir žyniai brahmanai. Laisvieji bendruomenininkai vaišijai (žemdirbiai, amatininkai, prekybininkai) turėjo mokėti valdovui duoklę, atidirbti nustatytas dienas (amatininkai - 1 d. per mėnesį). Žemdirbiai gyveno giminėmis ir kaimo bendruomenėmis; žemė, drėkinimo ir kt.įrenginiai buvo bendruomenės nuosavybė. Formavosi ir privatinė žemės nuosavybė. Žemiausią varną sudarė šudros. Šios varnos žmonės bendruomenei ne-priklausė. Vergija buvo patriarchalinė; vergų darbas buvo naudojamas statybose, žemės, namų ūkyje. To meto visuomenės gyvenimo ir kultūros atspindžių gausu epuose “Mahabharatoje”ir ”Ramajanoje” .

VII - V a. šiaurės rytų Indijoje, dab. P.Bihare, iškilo Maharos valstybė. IV a. ją valdžiusiai Nandų dinastijai priklausė beveik visas Gango slėnis, o valdant Maurijams(IV - II a.), Magada tapo imperija, apimančia beveik visą Indijos ir dalį dabartinio Afganistano. Maurijai sukūrė centralizuotą valdžios aparatą, stiprią kariuomenę. Jų valdymo metu Magada kontroliavo svarbius tarptautinius kelius; buvo nutiestas kelias nuo imperijos šiaurės vakarų sienos į jos sostinę Pataliputrą. Maurijų epochoje susiformavo senovės


[1]  2  3  4  5  6  7  Toliau



Skelbimai
 




Darnipora.lt