Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Sukaupta šiuolaikinė gamybos valdymo patirtis rodo, kad valdant materialinius ir piniginius srautus tradicinės valdymo efektyvumo gerinimo ir tobulinimo galimybės bei būdai nebetenkina šiuolaikinių sąlygų. Todėl reikia naujų formų metodų, galinčių užtikrinti tolesnį šių pakankamai sudėtingų sistemų vystymą. Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginų srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms. Todėl logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina vispusiškos gamybinės ukinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.

Darbas:

Turinys


1. Įvadas................................................................................................ 2 psl.
2. Logistika ............................................................................... 3 – 4 psl.
3. Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą..... 4 – 5 psl.
4. Logistikos veikla ir vystymasis................................................... 5 – 6 psl.
5. Logistikos koncepcija.................................................................. 6 – 8 psl.
6. Logistikos funkcijos.................................................................. 9 – 22 psl.
7. Išvados.............................................................................................22 psl.
8. Literatūra.........................................................................................23 psl.

Įvadas

Sukaupta šiuolaikinė gamybos valdymo patirtis

rodo, kad valdant materialinius ir piniginius srautus tradicinės valdymo efektyvumo gerinimo ir tobulinimo galimybės bei būdai nebetenkina šiuolaikinių sąlygų. Todėl reikia naujų formų metodų, galinčių užtikrinti tolesnį šių pakankamai sudėtingų sistemų vystymą.
Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginų srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.
Todėl logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina vispusiškos gamybinės ukinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.
Pasaulinės logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių valdymo krypčių, turint tikslą sustiprinti darbo, materialinių,piniginių ir energetinių išteklių ekonomiją, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.
Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra materialiniai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paiškinamas laiko intervalų tarp žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo informacijos būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejų jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką, pagerinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.
Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima