Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Įvadas

Literatūra yra tautos gyvenimo atspindys. Literatūra vienaip ar kitaip veikia tautos gyvenimą, norint suprasti antikinę literatūrą, reikia pažinti ir suprasti ją sukūrusių tautų – senovės graikų ir senovės romėnų gyvenimą.
Seniausi rašytiniai graikų literatūros paminklai išliko iš VIII a. prieš m. e., o seniausi rašytiniai romėnų literatūros paminklai – iš III a. prieš m.e. V m. e. a. žlugus Vakarų Romos imperijai, baigėsi ir antikinės romėnų literatūros epocha, po kurios įsiviešpatavo Bizantijos literatūra. Tad antikinės literatūros epocha, apimanti didžiulį laiko tarpą nuo pirmųjų rašytinių paminklų pasirodymo ligi vidurinių amžių literatūros, truko apie 1200 metų.
Seniausi graikų literatūros paminklai yra Homero poemos ”Iliada“ ir ”Odisėja“. Tačiau jau vien tai, jog šiuose didžiuliuose kūriniuose žymu sudėtinga raida ir nusistojusi poetinė technika, verčia manyti, kad yra egzistavusi

gana gausi ikihomerinė kūryba, be kurios negalėtų atsirasti ir Homero poemos. Užuominų apie šią ikihomerinę kūrybą yra ir Homero poemose. Poemose vaizduojami tik kurie-ne-kurie Trojos mitologijos momentai, iš kurių galima numanyti buvus ir kitų poemų, kur, turėjo būti aprašytos ir kitos šios mitologijos dalys. Būta ne tik epinio žanro poemų, bet ir lyrinių, lyrinių-epinių ir draminių kūrinių, kurie nėra išlikę ligi mūsų laikų, bet apie kuriuos galima spręsti iš vėlesnių atpasakojimų ir nuorodų antikinėje literatūroje. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje tautosakoje, buvo įvairių darbo, vestuvinių, laidotuvių ir kitų dainų. Liko žinomi žymūs dainiai ir dainų kūrėjai – Orfėjas, Linas, Musajas, Eumolpas ir kiti, kurių vardai buvo minimi per visą antikos laikotarpį. Tos gausios meninės kūrybos visuma šių laikų tyrinėtojui yra žuvusi. Liko tik poemos ”Iliada“ ir ”Odisėja“, atstovaujančios jau vėlesniam laikotarpiui, būtent vergovinės visuomenės išvakarėms, bet savo šaknimis siekiančios tūkstantmetę bendruomeninės-gimininės formacijos laikų kūrybą.
Homero poemos sukurtos pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pirmajame trečdalyje toje senovės Graikijos srityje, kuri vadinama Jonija. Šias poemas tikriausiai sukūrė daugelis asmenų, bet iš meninio poemų vientisumo galima spręsti buvus kažkokį mums nežinomą vieną autorių, kuris visu antikos laikotarpiu ir vėlesnėje kultūroje buvo laikomas aklu ir išmintingu dainiumi Homeru.

I Homero “Odisėja” grožinės literatūros neįkainojamas lobis

Kiekviena civilizacija stengiasi atkurti savo praeitį, ieško savo ištakų, kad geriau suprastų savo istoriją. Mūsų kultūros formavimuisi