Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Įvadas

Psichologijos mokslas atsirado maždaug prieš 100 metų. Neįmanoma pateikti visuotinio ir išsamaus šios mokslo šakos apibrėžimo; maža to - psichologija negali pasiūlyti neginčijamų atsakymų į kylančius klausimus. Tai “spėjimų mokslas” (K.R.Popper), susidedantis iš hipotezių (nepatikrintų teiginių), kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Teorijos teisingomis gali būti laikomos tol, kol nepaneigiamos (kol kokios nors teorijos ar teiginiai nepaaiškėja esą klaidingi).
Žodis “psichologija” yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: psyche - siela ir logos – mokslas. Taigi, psichologija – mokslas apie sielą, apie vidinius mūsų išgyvenimus, troškimus, mintis. Tačiau žodis “siela” turi ir kitą reikšmę – tai nemirštama, nematerialioji žmogaus dalis. Todėl vietoje žodžio “siela” tiksliau būtų vartoti terminą “psichika”, kuris apibūdina vidinį žmogaus ir gyvūnų pasaulį,

vidinio pasaulio reiškinius ir procesus. Būtų neįmanoma pažinti atskirų psichinių reiškinių, netiriant jų tarpusavio ryšių, neaprėpiant jų visumos. Juk žmogus negali iš pradžių sukaupti dėmesį, paskui pajusti, po to suvokti, tada įsiminti ir galiausiai imti mąstyti. Neįmanoma atplėšti atminties nuo mąstymo, mąstymo nuo suvokimo ir pan. Visi psichikos reiškiniai, įvairiausiai susipindami, savitai vienas nuo kito priklausydami, sudaro vientisą psichinio gyvenimo tėkmę. Kokia bus jos kryptis, greitis ir jėga, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus tikslų, reikmių, ketinimų, norų ir troškimų.
Psichologijos mokslas aprėpia labai plačias įvairiausių reikšmių sritis ir suskirstytas į atskiras šakas. Viena iš psichologų nagrinėjamų šakų yra svarbiausi mūsų psichinio gyvenimo procesai – atmintis, suvokimas, mąstymas, emocijos, motyvacija. Šiame referate plačiau aptariu vieną iš šių procesų – atmintį.

Vaizdiniai

Daiktai ir reiškiniai, kuriuos mes suvokiame, neišnyksta iš mūsų sąmonės be pėdsakų, jie išlieka smegenų žievėje kaip vaizdai, kuriuos galime mintyse atgaminti tada, kai pačių daiktų ar reiškinių nebėra prieš mus. Antai pabuvoję Paryžiuje, galime labai gerai įsivaizduoti Eifelio bokštą, įspūdingą miesto centrą ir kt. Įdomybes, į kurias atkreipėme dėmesį.
Vaizdiniai yra mintyse atgaminami daiktų ir reiškinių, kurie buvo suvokti anksčiau, vaizdai.
Fiziologinis vaizdinių pagrindas yra didžiųjų pusrutulių žievėje atgaivinami jaudinimo “pėdsakai”, laikinieji ryšiai, kurie susidarė, suvokiant daiktus ar reiškinius.
Vaizdiniai būna:
· regėjimo (tarsi matome daiktus, kurių prieš mus nėra),
· girdėjimo (mes lyg girdėtumėm pažystamo žmogaus balsą,