(Darbą įkėlė
Svečias)
Aprašymas:
Mano nuomone, įdomiausia lietuvių rašytojo knyga – ,,Dievų miškas” – garsiausias Balio Sruogos romanas. Mano tikslas atskleisti sarkazmą šiame B. Sruogos romane. Autorius apie žiaurius dalykus rašė su ironija, pašaipa, kartais perskaičius norėdavosi juoktis, o vėliau supranti koks šiurpus dalykas aprašytas. ,,Dievų miškas” paliko turbūt stipriausią įspūdį iš visų skaitytų kietuvių autorių knygų dėl to, kad joje Štuthofo koncentracijos lagerio žiaurumai aprašyti labai savitu stiliumiu, nes visi kraupūs įvykiai yra nupasakojami su humoristine gaidele ir trupučiu ironijos, tarsi nieko ypatingo ir žiauraus lageryje neįvyko.
Darbas:
Epitetai, kaip klipata, bei trumpi žodeliai, tokie kaip netyčia, trupučiuką daro didelę įtaką sakinio prasmei. Įvairiausi epitetai yra pritaikomi charakterizuojant personažus, ypač lagerio viršininkus. Tokia pasirinkta savita prisiminimų forma žymiai stipriau išryškina visus koncentracijos stovyklose patirtus baisumus, todėl ji man sukėlė tiek jausmų : užuojautą, simpatiją ir pagarbą B. Sruogai ir kitiem kaliniams. Pasirodo, žmogus gali iškęsti nesibaigiančius kankinimus, mušimą keiksmus ir vis dėlto išlikti žmogumi. Juk Sruoga grįžęs iš ten sugebėjo parašyti tokią įspūdingą knygą, kurioje susipina ir sarkazmas, juodasis humoras, ir užuojauta, simpatija, pagarba likimo bendrams. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas
šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. "Dievų miškas" atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas kaip įdomus romanas. Balio Sruogos biografija Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 dieną Baibokuose (Biržų rajone). Jis buvo poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius ,,Aušrinėje”, ,,Rygos Naujienose”, ,,Lietuvos žiniose”, ,,Naujam take”, literatūros žurnale ,,Vavorykštė”. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B.Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B.Sruoga parašė dauguma savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio
Komentarai