Aprašymas:

Darbas:

Turinys


1. Žemėlapis
2. Įvadas
3. Baltarusijos istorinė praeitis
4. Baltarusijos gamta
5. Baltarusijos klimatas
6. Baltarusijos dirvožemis
7. Vidaus vandenys
8. Baltarusijos gyvūnija
9. Baltarusijos ūkis
10-11. Baltarusijos gyventojai
12-13. Berezinos ramybė
14-15. Vaizdai važiuojant Baltarusijos plentu
16. Gudai
17. Iš Astravo krašto
18-23. Baltarusijos pilys
24. Išvados
Klimatas


Baltarusiją dažnai pasiekia drėgnų oro masių pernašos iš Atlanto, todėl ten nebūna ilgai trunkančių žiemos šalčių ir karščių, retos sausros. Klimatas yra neryškus žemyninis, žiemą rytinėje krašto dalyje šalčiau nei vakarinėje, o vasaros kiek šiltesnės būna Baltarusijos pietuose.
Vidutinė sausio temperatūra Breste yra -4C, o Vitebske - -8C. Bet pasitaiko žiemų, kai ji nukrinta iki -35C - -40C.Liepos vidutinė temperatūra šiaurėje -17C, o pietuose – iki 20C. Užregistruota maksimali vasaros temperatūra -38C. Parų, kai vidutinė temperatūra aukštesnė už 0C, Baltarusijos šiaurėje būna ne mažiau kaip 220, o pietvakariuose – net 250 – 260 per metus.
Daugiausia kritulių iškrinta liepos mėnesį, o mažiausia – sausio. Žemumose metinė kritulių suma paprastai esti 500 – 550 mm, o aukštumose – apie 700 mm.
Žiema šiaurėje trunka iki 145 dienų, o trumpiausia ji būna pietvakariuose- iki 105 dienų. Paprastai gruodžio pradžioje susidaro sniego danga,bet būna atodrėkių. Storiausia sniego danga vasario mėnesį, o kovo pabaigoje sniegas ima tirpti, ir ateina pavasaris. Jis prasideda pietvakariuose ir pražydinėdamas ievas, želdindamas žolę keliauja į šiaurę.



ĮVADAS


Gudija, kuri anksčiau buvo Baltarusija yra Lietuvos kaimynė. Daug šimtmečių lietuvius ir baltarusius siejo viena valstybė, papročiai, bendra kova su užkariautojais. Šiaurės vakaruose Baltarusija ribojasi su Lietuva ir Latvija, rytuose – su Ukraina, o vakaruose – su Lenkija. Baltarusija padalinta į 6 administracines sritis. Ji savo plotu lenkia Lietuva, Gudijos plotas ( 207600 km2 ), o joje gyvena 10,4 mln gyventojų. Tai prezidentinė respublika, kurios oficiali kalba yra baltarusių. Religija – stačiatikybė. Gudijos sostinė Minskas, kuriame gyvena per 1,60 mln gyventojų. Nors ir nedidelė ši valstybė, tačiau turi gražių vietovių ir vaizdų, kurie turėtų būti mieli lietuvio akiai, nes klimatas ir geografinė Gudijos padėtis yra labai panaši kaip ir Lietuvos.





Baltarusijos dirvožemis


Apie 60% krašto žemės ūkio naudmenų užima velėniniai jariniai, o 25% - pelkiniai dirvojemail. Smarkiai supelkėję plotai pietinėje dalyje sausinami.
Šalis yra miškų zonos mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 1/3 krašto ploto. Apie 2/3 miškų – pušynai ir eglynai. Tarp jų yra įsimaišiusių beržynų ir alksnynų. Pietuose paplitę ąžuolų, bukų, klevų ir liepų miškai. Jie užima apie 15 bendro krašto ploto. Didelę dalį sudaro vidutinio brandumo ir jauni miškai.





Baltarusijos gamta


Baltarusija yra Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje. Iš vakarų į šiaurės rytus tęsiasi 150 – 250 m. Baltarusijos kalvynas, moreninio Baltijos kalnyno rytinė atšaka. Šis kalvynas yra Baltijos ir Juodosios jūros upių vandenskyra, taip pat augalijos riba, nes į pietus nuo jo labai sumažėja spygliuočių miškų ir padaugėja lapuočių.
Upių slėniai kalvyną skaido į Volkovysko, Naugarduko, Ašmanos, Minsko, Oršos ir Vibetsko aukštumas. Jo aukščiausias – Dzeržinskio kalnas ( 345m. ) – yra į vakarus nuo Minsko. Į šiaurę nuo kalnyno plyti Nemuno, Neries, Naručio ir Polocko žemumos. Šiose dvejose yra nemažai ežerų. Krašto pietryčiuose esančios Centrinės Berezinos ir Oršos-Mogiliovo lygumos laipsniškai pereina į Padneprės žemumą. Pietiniu Baltarusijos pasieniu tęsiasi plati pelkėta Polesės žemuma.
Baltarusijos paviršių dengia daugiausiai paskutinių apledėjimų nuosėdinės uolienos. Jų sluoksnis ploniausias centre, o į kraštus storėja – nuo keliasdešimt iki 4000 metrų. Kalvynas dengiamas priemoliu, smėliu ir riedulynu. Pietryčiuose vyrauja priemoliai ir priesmėliai, o pietuose smėlynus ir žemynines kopas keičia durpynai.
Gausiausias Baltarusijos gamtos turtas yra durpynai. Polose yra kalio druskų, o Pripetės įduboje išgaunama nafta. Yra rusvųjų anglių ir degiųjų skalūnų. Rytinėje krašto dalyje yra fosforitų, atrasti magnetinių rūdų telkiniai. Įvairiuose šalies vietose didelės statybinių medžiagų atsargos: smėliai, moliai, kreida, dolomitai.




Baltarusijos gyventojai


Apie 4-5 krašto gyventojų yra baltarusiai, daugiau kaip 10 – rusai. Dar gyvena ukrainiečių, lenkų, lietuvių, žydų. Dabartinės Baltarusijos teririjoje lietuviai gyvena nuo seno. Dalis jų persikėlė XIX a. pabaigoje. Iki šių dienų išliko lietuviškų kaimų Breslaujos, Vydžių, Yvijos, Astravo, Varenavo rajonuose, o iš viso lietuvių yra baltarusijoje yra apie 6000 – 8000. Baltarusių kalba priklauso rytų slavų pogrupiui. Vartojama pakeista rusų abėcėle. Baltarusių tautybė baigė formuotis XVI a.
Vakarų Baltarusijoje anksčiau gyventa vienkiemiais, o Rytų Baltarusijoje – nedideliais kaimais. Blševikmečiu dauguma kaimo gyventojų buvo perkelti į kolūkių gyvenvietes. Per antrąjį pasaulinį karą apie 9000 Baltarusijos kaimų buvo sunaikinta, o pokario laikotarpiu, augant pramonei, didelė dalis kaimų gyventojų persikėlė į miestus. Anksčiau kaime baltarusiai statydavo medines trobas
( chata ), dabar daugiausiai mūrijami baltų plytų namai.
Pagrindinė tautinių drabužių spalva – balta. Ne tik vyrų ir moterų gausiai siuvinėti marškiniai, bet ir vyrų kelnės, moterų prijuostės, sijonai, kai kurie vyriški drabužiai yra balti. Baltarusių ir lietuvių siuvinėjimas ir juostų raštai labai panašūs. Balta spalva derinama su raudona, šviesiai žalia arba mėlyna.
Baltarusiai mėgsta miltinius ir bulvinius valgius – sklindžius, lietinius, kruopų košę, kukulius. Iš bulvių ( baltarusiškai „bulba“ ) gamonama per 100 patiekalų. Mėsa ir jos gaminiai ( šaltiena, rūkyta mėsa, ir dešros troškinys) seniau buvo patiekiama tik šventėms.
Kai kuriose krašto vietose išliko senovinės vestuvių, krikštynų apeigos, tebešvenčiamos Šv. Velykos, Šv. Kalėdos, pavasario šventė – Jurginės.
Labai gausi baltarusių tautosaka. Išliko daugybė vienbalsių ir daugiabalsių liaudės dainų, daugiau kaip 100 tautinių šokių. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusi baltarusių kalba1863m. caro valdžios buvo uždrausta, kaip ir Lietuvoje – lietuvių kalba. Sovietiniais metais Baltarusijoje irgi nebuvo vidurinių ir aukštųjų mokyklų, kuriuose bendrieji dalykai būtu dėstomi baltarusių kalba. Taigi ji buvo beišnykstanti iš viešojo gyvenimo, o Baltarusijos žmonės vis labiau pasiduodavo rusų kalbos, meno ir kultūros įtakai.

Baltarusija išgarsino švietėjas ir humanistas P. Skorina, viduramžiais baltarusių kalbą leidęs knygas Prahoje ir Vilniuje. Šio amžiaus pradžioje kūrė poetai Ciotka ( A. Paškevič ), I. Kupala, J. Kolosas. Iš dabartinių rašytojų minėtinas V. Bykovas.
Baltarusių kultūros istorija susijusi su Vilnium. Čia gyveno daug baltarusių rašytojų, kultūros veikėjų. Veikė įvairios baltarusių organizacijos, ėjo baltarusių laikraščiai, buvo leidžiamos knygos.
Minskas – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Nors įkurtas jis dar prieš 900 metų ir caro rusijoje buvo gubernijos centras, išsiplėtė, išaugo ir tapo plačiai žinomas tik paskutiniais dešimtmečiais. Minskas – pramonės gigantų miestas.




Baltarusijos gyvūnija

Baltarusijoje gyvena spygliuočių ir plačialapių miškų gyvūnai. Daugelyje vietų jie išnaikinti, bet nemažai jų išliko draustiniuose ir rezervatuose. Vakarinėje dalyje įsteigtas Belovežo girios rezervatas, kurio tęsinys yra Lenkijoje. Tai, ko gero, didžiausia sengirė Vidurio Europoje, kur galima pamatyti 1,5 – 2,0m kamieno skersmens pušis. Šiame rezervate gyvena apie 200 rūšių paukščių ir daugiau kaip 50 rūšių žinduolių, tarp jų briedžiai, elniai, stirnos, šernai, meškos, lapės, lūšys, ūdros, barsukai, bebrai ir daug kitų. Kitose giriose briedžių ir meškų liko labai mažai. Rezervato pasididžiavimas yra stumrai. Per paskutinį karą jie buvo visiškai išnaikinti. Vėliau iš zoologijos sodų atveži stumbrai vėl greitai paplito.
Berezinos biosferinio rezervato įžymybės yra apie pusantro šimto metų sulaukę uosynai, bebrų kolonijos ir briedžiai. Tai pirmasis rytų Europoje biosferinis rezervatas, veikiantis pagal tarptautinę programą: nuolatos stebima ir lyginama saugomų gyvūnų ir augalų būsena rezervate ir žmonių gyvenamoje aplinkoje.


Baltarusijos istorinė padėtis


Į baltų gyventas žemes dabartinės Baltarusijos teritorijoje VI – VII a. ėmė veržtis rytų slavai. Kai kurie baltai traukėsi į šiaurės vakarus, kiti tolygiai maišėsi su atsikėlusiais slavais. IX – X a. Dysnos upės baseine ir Dnepro aukštupyje, pasak archeologų, dar gyventa baltų. XIII a. pradžioje susiformavo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ( LDK ). Lietuvos kunigaikščiai ilgainiui į ją įjungė ir slavų gyvenamų kunigaikštysčių. Bendromis jėgomis buvo lengviau kovoti su kryžiuočiais vakaruose ir totoriais mongolais rytuose. Baltarusių bajorai buvo įjungti į LDK valdymą, o baltarusių kalba XV – XVII a., greta lietuvių ir lenkų, buvo oficiali valstybinė Lietuvos DK kalba, ypač naudota įstatymų leidyboje ir teismuose. Baltarusių gyvenamosiose žemėse XVI a. pabaigoje buvo priimtas ir įteisintas unitų tikėjimas, turintis katalikybės ir stačiatikybės elementų.
Per XVII a. viduryje vykusi Žečpospolitos karą su Rusija Baltarusijos žemes labai nukentėjo. Karo, bado, epidemijų metu kraštas neteko pusės savo gyventojų. Po trijų Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimų dabartinės Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Rusija jose, kaip ir Lietuvoje, vykdė didžiavalstybinę rusinimo politiką, labai varžiusią baltarusių tautines galimybes. Dėl sunkios dalios XIX a. baltarusių