Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Tomas Arūnas Rudokas – įvairaus žanro kūrinių kūrėjas. Jis žinomas savo liūdnais, net tragiškais eilrėraščiais(“Nežemiška meilė”), romanu, šokiravusiu visuomenę ir novelėmis, kurių rinkinys “Žvėrys eina miegoti” išėjo 1996.Šiamie rinkinyje–buities ir meilės paradoksai, kartais absurdiškos situacijos, išradingi siužetai. Novelėse būdingesni šiandieninės mūsų visuomenės vaizdai.T.A.R parodo dažniausiai miesto žmogų, besiblaškantį, besišaipantį, niekuo nebesistebantį. Tai pavargęs nuo įtampos, kovos už būvį jaunas žmo gus, dažnai vienas ir tuo besidžiaugiantis. Tai ne atstumtas, o sąmoningai pasirinkęs vienatvę personažas, nes tikėti ir pasitikėti lyg ir nebėra kuo. Dažnai veikėjai savyje slepia sunkią nuodėmę, praradimą. Autoriaus pozicija aiški: tokių užsisklendusių vienišių dabartinėje visuomenėje daug. Novelė “Madona be kūdikio” parodoma jauna bevardė dailininkė. Įkvėptai,

netgi įnirtingai mergina tapo paveikslą. Atsiskyrusi nuo pasaulio, piktai užsrenkianti duris visiems pažįstamiems, ji dirba, tarsi norėdama atpirkti kažkada padarytą nuodėmę. Mergina nyksta (cit.), senka, bet į nieką nekreipia dėmesio – dirba iki sąmonės netekimo. Deje, paveikslas neįvyksta. “ Ji tapė kūdikį, bet kūdikis neužgimdavo, nepavykdavo jo pradėti, jis negimdavo ir tiek.”. Priežastis šiurpiai paprasta: ši dailininkė pasidarė abortą, todėl paveikslas neįvykdavo. Novelės pabaiga tragiška. Kita novelė, primenanti absurdišką pasaką,- “Džiazistas”. Baisu išmesti žmogų- tarsi teigia autorius. Baisu išbraukti iš sąrašo ir pamiršti, nes tas žmogus vis tiek lieka. Tiap atsitinka šioje novelėje. Vėlgi bevardis menininkas, vaikystėje pažymėtas idioto ženklu. Šis menininkas taip puikiai groja džiazą, jog sužavi visus melomanus. Tačiau jo muzika lieka tik jam. Kai susižavėję gerbėjai klausia, kas jis, džiazistas atsako: “Manęs–nėra. Yra tik muzika. Manęs–nėra”. Ir išnyksta. Novelės pabaiga iš tiesų primena paską nor gyvenimas 100 kartų baisesnis nei pati sunkiausia pasaka.

J.Apučio novelistika. 1 arba kelių novelių analizė pasirinktu aspektu. J. Aputis vaizduoja kasdienišką kaimo, rečiau miesto žmogaus gyvenimą. Vaizduojamas laikas artimas biografiniam: nuo vaikystės ir paauglystės karo ir pokario metais iki dabarties. Ypač daug dėmesio skiriama vaikystės laikui, dažnai iškylančiam prisiminimuose. Vaikystės laikas - tai tėvai, namai, tai laikas į kurį norima sugrįžti. Rašytojo kuriamas pasaulis ir paprastas, ir paslaptingas. Tas mįslingumas sklinda iš pasakotojo, žiūrinčio į žmogų nustebus ir kalusiant, abejojant ir užjaučiant.J.A. rinktinė “Gegužė